ledo burbulai
šįvakar išbandžiau triuką, kurį aptikau pas livejamie tumbleryje: ledo burbulus. be proto linksma. fizika in your face ;]
sunkiausia užduotis buvo rasti muilo burbulų: išvaikščiojau visą panoramos rimi, bet radau tik murphy’s irish stout. prašau neišpirkit viso, nes aš dar ruošiuosi grįžti ir nupirkti visą, kiek liko ;] muilo burbulus radau kažkokioje vaikų žaislų parduotuvėj. šėši litai trym ir aš turtingesnis dviem bonkelėm muilo. kai atsibos, panaudosiu vietoj šampūno.
pirmiausiai išbandžiau degalinėje. apšvietimo buvo mažai, o vėjas labai greit nupūsdavo burbulus tolyn. jokių keistų efektų nepastebėjau, todėl pagalvojau, fakmi, čia tikriausiai reikia čiurkų šalčio arba bybeniai iš to nuotraukų puslapio neišdavė, kad deda kokių nors specialių ingriedientų į muilo tirpalą: ledonoidų arba fryzenšito.
paskutinį šansą burbulams suteikiau prie namų, kur šiek tiek užuovėja ir stovi net du lempų stulpai! po kelių mėginimų pamačiau stebuklą: dalis muilo burbulo pavirto ledu. mane pagavo džiaugsminga isterija.
burbului reikia gerokai paklajoti ore, kol jis sušąla. bet, pirpūstas žmogaus kvapo, jis puikiai kyla į viršų ir klajoja aplink, jei nenusineša vėjas. nežinau, ar šalti jis pradeda nuo viršaus, bet tikrai taip pasisuka – ledu į viršų. grąžaus šerkšno kaip nuotraukose nepastebėjau, bet burbulas papilkėja ir tampa matinis. lediniai burbulai plyšta kaip celofanas – plona plona plėvele. kai sprogsta, ore lieka skristi lyg didelė snaigė. mačiau vieną burbulą, kuris skrido šiek tiek subliuškęs.
čia jums ne kolamentos šnipštas, čia žiemos pirštų grožis!
čia juokinga, nes…
per kraupu aptikau juokingiausią šių metų blogą: azuolas ir draugai. mano metų. nes šiaip, tai pavėlavau beveik metus į atidarymą. leipau juokais visą pusdienį. dabar su kolegomis bandom pritaikyti kasdieniniuose pokalbiuose būtiną visų pokštų paaiškinimą: “čia juokinga, nes…”
debesų atlasas
prisipažinsiu, david mitchell – cloud atlas nusipirkau tik dėl patikusio viršelio. pavartęs puslapius nutariau, kad tai bus apsakymų rinkinys, bet gerokai klydau. knygos struktūra primena matriošką – šeši skirtingi pasakojimai sudėti vienas į kitą.
autoriaus užmanymas tikrai įdomus, visos istorijos tarpusavyje šiek tiek susijusios – vidurinės turi nuorodų į išorines. jos parašytos skirtinga forma (dienoraštis, laiškai, scenarijus, pasakojimas) ir skirtingais, nuo laikmečio priklausančiais, kalbos stiliais. seniausio ir labiausiai ateityje teksto kalbą skaityti sunkoka, bet kiti skaitosi lengvai.
pačios istorijos nėra labai ypatingos, bet perpintos jos įdomesnės, nei kiekviena atskirai.
linksmų failėdų
šįryt dizaino kryptis skėlė bajeriuką: jau įsibėgėjus šventėms, nutarė išsiuntinėti korporatyvinį pasveikinimą. nežinau, kodėl aš esu jų adresatų sąraše, bet gavau lygiai dvylika pasveikinimo kopijų, po vieną kiekvienam ateinančių metų mėnesiui. bet tai dar nebuvo didžiausias siurprizas, didžiausias siurprizas laukė flėš atviruko puslapyje. atkreipkit dėmesį į mysql passwordą ;]
bylų eiliavimas
šį mėnesį padariau rokiruotę savo žiūrimų serialų sąstate: peršokusį ryklį prison break ir niekaip neįtikinusį my own worst enemy iškeičiau į life ir the wire. pavadinimas life serialui duotas, tikriausiai, kovojant su piratais, – negaliu pasakyti, kad susigūglinti tinkamą torrentą yra iššūkis, bet vis šiokia tokia kliūtis. formulė paprasta kaip trys pirštai – kiekviena serija nauja byla ir bendra vienijanti intriga, bet įdomūs personažai ir smailūs dialogai kilsteli virš standartinio policininkų šou.
peržiūrėti the wire mane įtikino daugkartinis jo paminėjimas merlin mann bloguose. interviu su david simon (serialo kūrėju) suteikia kontekstą, prieš pasileidžiant pirmąją seriją. taip, serialas sunkus ir juodas (ne tik dėl juočkių;), bet kartu painus ir tikras. peržiūrėjau pirmus du sezonus ir tikrai nenusivyliau.
bet šis įrašas apie failų rikiavimą, todėl noriu pasiguosti didžiausiu savo šios savaitės fail: loloidas, daręs trečio sezono the wire torrentą, sunumeravo serijas nepridėdamas nulių: the_wire_3x1, the_wire_3x2 ir, atspėjot, the_wire_3x10, the_wire_3x11… labai knietėjo pasižiūrėti, kaip prasideda trečias sezonas, todėl net neskaitęs pasileidau pirmą seriją. serija pasirodė šiek tiek keistoka, labai jau greitai įmetanti mane į įvykių sūkurį. nutariau, kad galbūt viskas susistyguos pasižiūrėjus antrąją, bet po jos man kilo dar didesnis įtarimas, kad kažkas yra ne taip. po įdėmesnės inspekcijos paaiškėjo, kad iš dvylikos sezono serijų aš peržiūrėjau dešimtą ir vienuoliktą. labai apmaudu. dabar mąstau, kokia alaus doze galėčiau ištrinti šias serijas iš atminties ir pasižiūrėti sezoną nuo pradžių, neprisimindamas jokių spoilerių.
kaltas ir aš, bet pikta ir ant atgrubnagių, kurie neįvertina nuolankaus nuliuko reikšmės failo varde. ar jums nedreba rankos, kai gaunat mp3 albumčiką sunumeruotą: 1 – xxx, 10 – xxx, 11 – xxx, 12 – xxx, 2 – xxx, 3 – xxx?
dabar prisiminiau, kaip prieš tris metus ginčijausi su savo kolegomis iš estijos, kurie failų versijas žymėdavo data failo varde. tai normali praktika, kai failų adresatai nepasiekia bendro svn ar cvs, tačiau jų variante buvo naudojamas estiškas datos formatas ‘dd.mm.yyy’. atsidarius pagal vardą surūšiuotą katalogą, failai išsirikiuodavo betvarke. man nepavyko jų įtikinti lietuviško datos formato pranašumu, buvau palieptas susirūšiuoti pagal last modified ir patylėt ;]
mano naktys – pusė gyvenimo
paskutines dvi savaites praleidau lošdamas half-life 2, episode one, episode two ir portal. gal ir apsigaunu, bet tuo metu, kai pasirodė, hl2 reikalavo kompiuterio-monstro. neprisimenu, kodėl, bet nutariau patikrinti, ar jis jau veikia ant mano laptopėlio. veikia ir net žymiai geriau, nei wordas ar outgliukas ;]
labiausiai patiko su epizodais atsiradusi galimybė klausytis gamintojų komentarų. likau nustebintas, kiek darbo yra įdedama į kiekvieną žaidimo žemėlapį. kiek kartų jis yra testuojamas ir keičiamas. dar stebino teisingi rusiški užrašai ir rusiškų mašinų modeliai. net pagalvojau, kad dalis valve sėdi outsourcinta rusijoje. gaila, kad nemoku išdalinti žaidimo laiko po kelias valandas į savaitę, todėl bemiegės naktys kenkia savijautai ;] galėtų valve epizodus leisti trumpesnius ir dažniau.
peržaidęs portal, supratau, iš kur po internetą atsirado meme apie tortą (cake). nuo šiol penktadieninis klientų laiškas lietuviškai kviečiantis bandelių, o angalkalbius kolegas kviečiantis prisijungti paskanauti torto, tapo dvigubai juokingesnis ;]
dabar nutariau, kad reikia pasiimti laiko patikrintus game of the year žaidimus ir pabandyti, kurie jau pasileidžia. fallout 3 – tavo eilė ateis po kelių metų! nebesiruošiu daugiau mesti pinigų ten, kur gali pagelbėti kantrybė.
nesugalvoju, kaip mane apgaus
gavau kelis emailus su pasiūlymais talpinti mano bloge reklaminius linkus. vieni sako, kad atsidėkodami patalpins linką pas save, kiti siūlosi net mokėti pinigus.
pirmieji, tai iš karto matosi, kad yra apgavikai. nusivogė egzistuojančią svetainę ir apsimeta jos savininkais. antrieji šiek tiek pilkesni – iš interneto nuogirdų, taip ir likau nesupratęs, ant kiek čia rimta. nesiruošiu nei su vienais susidėti, bet norisi žinoti, kaip ir kodėl ruošiasi mane maustyti. o aš ir toliau atkakliai rodysiu viešųjų paslaugų google skelbimus ;]
geros javascript dalys
nors daug laiko praleidau programuodamas visokias webines aplikacijas, bet taip niekad iki galo ir neįvaldžiau javascripto. moku pakopipastinti tinkamus bajerius ir išgaudyti paprastas klaidas, bet iki objektų ir prototipų lygio nepakilau.
prisiskaičiau patarimų, kad karts nuo karto reik išmokti naują kalbą, ir nutariau, kad imsiuos javascripto. pirmiausia todėl, kad nieko nereik instaliuoti, o rezultatai lengvai matomi, be to, turiu kelias mintis, kurias noriu įgyvendinti. lyg ir nesu uniglotas, bet senosios žinios labai greitai rūdyja, o kai kurių visai nesinori atgaivinti: teko šiek tiek susidurti su c ir c++, kurių irgi nesu įvaldęs, bet vos tik pagalvoju – purto. neseniai kolega uždavė klausimą: kokia kalba uždirbai pirmuosius pinigus? labai nustebau, bet mano atsakymas – perl ;]
per kelias valandas perskaičiau knygelę apie javascript: douglas crockford – javascript: the good parts. kiekvienai kalbai reikėtų tokios knygelės – tikro eksperto nuomonė apie tai, kaip geriausiai išnaudoti stipriąsias kalbos dalis, bei perspėjimas apie vietas, kur veisiasi drakonai. dabar jaučiuosi pasirengęs mestis į extjs ar jquery glėbį.
likimo ironija, bet po šio mano sprendimo, teko pramokti visai kitą kalbą: visual basic for applications. excelio makrosuose programavau grafų algoritmus ;] iki šiol nebuvau parašęs nė vienos vba kodo eilutės, todėl labiausiai nervino, kad visa msdn dokumentacija yra apie .net vb, kuris neturi beveik nieko bendro su vba.
visada gatavas
po to, kai perskaičiau gtd bibliją, norėjosi daugiau informacijos. deja, bet david allen yra išleidęs tik dvi knygas (bet jau labai greitai bus ir trečia). ilgai dairiausi knygynuose, bet david allen – ready for anything rasti buvo sunku. kai paveda plytos ir cementas, į pagalbą skuba ponas amazonas.
po keletos pirmųjų puslapių norėjau mesti knygą lauk, nes tai buvo visiškai ne tai, ko tikėjausi. aš maniau, kad po konceptualios gtd knygos deividas pateiks konkrečių patarimų ir pavyzdžių. tačiau jis sugebėjo dar labiau pakelti savo tekstų abstrakcijos lygį. susikaupiau ir perskaičiau visą knygą. maždaug ties pirmu trečdaliu apėmė nuotaika, kad skaitau kažkokius meditacinius tekstus. ši knyga, tai naujienlaiškių, kurie buvo siunčiami visiems užsiregistravusiems davidco svetainėje, rinkinys. neperskaičius pirmosios knygos, šie tekstai yra praktiškai beverčiai. kadanors, kai bus labai gūdu, sviesiu šią knygą ant žemės ir skaitysiu atsivertusį atsitiktinį skyrelį.
baimė ir neapykanta las vegase
pamenu, kaip dar mokykloje, neseniai aptikę stakliškių kokteilius, ėjomę į lietuvą ir apsiblausiusiomis akimis stebėjome narkotikų šėlsmą su džoniu depu priešakyje – baimė ir neapykanta las vegase. iš šio filmo išsinešėme tik tai, kad narkotikai yra destruktyviai smagūs, džonis depas – pašėlusiai geras aktorius, o mūsų pūslės – labai netalpios. tada man labai įstrigo depo rankų plastika, kuri buvo pusė jo herojaus žavesio karibų jūros piratuose. tikriausiai tai vaidmens edvarde žirkliarankyje palikimas ;]
prieš kelias savaites pasižiūrėjau dokumentinį filmą breakfast with hunter ir supratau, kad jau metas perskaityti ant lentynos gulinčią knygą hunter s. thompson – fear and loathing in las vegas. kad ir kaip būtų keista, bet filmas yra pakankamai tiksli šios knygos ekranizacija. tačiau knygoje tarp visų ekrano vertų scenų išnyra viena kita pastraipa, kurioje autorius grandioziškai fiksuoja laikmečio dvasią. pritrūko šiek tiek istorinių tų dienų žinių, kad pajusčiau tikrąją šios knygos jėgą.
pkmk tmblr
iškarpos iš interneto. sukauptos per tumblr.com servisą. nereguliariai ir neįpareigojančiai.
he is professional dying man (via VHX)

buzz:
iOS UI Proportions (from Principia Arbiter: New Visual Proportions for the iOS User Interface, via Timoni West)
One thing I’ve noticed in a lot of custom iOS UIs (particularly ones designed by engineers) is a lack of attention to proportions. As this diagram demonstrates, the standard iOS UI has a visual rhythm—a major rhythm of 44 pixels and a minor rhythm of 11 pixels to be exact. When you work within this system for your sizing, spacing, and padding, your app will generally look and feel harmoniously iOS-like, even if the UI is heavily custom. When you don’t, it tends feels subtly off (as in the iPod playlist screen example given in the article).

This is super weird. Why are so many more babies born in the summer? I guess the winter blues really get to people? Crazy …
birthdays distribution is not uniform.

Who’s Going to Phoot Camp 2012? Find out now — don’t miss these super creative self-portraits! (Shown: Dan Busta’s incredible self portrait)
Face flapping photography
Tadao Cern sets people up in front of powerful fans and takes their pictures. Instant fun house:
Many more of Cern’s photos are available on Facebook. (via colossal)
Tadas on jkottke!
Internet artists, for all of their digital-native wisdom, should know better than to think .JPEGs are a viable commodity when they’ve seen multi-billion dollar industries like music, film, and newspapers run around like baffled idiots for the past decade trying to figure out why they can’t sell MP3s, MOVs, and PDFs like they used to in traditional media.
[#DIGART] Why Your .JPEGs Aren’t Making You A Millionaire | The Creators Project

is recaptcha digitising google street images?

PROMETHEUS-themed pop-up Paris Metro station, installed at Station Saint-Martin which was closed since 1939 and has become a “ghost station” of sorts.
Charlize Theron on her character in Prometheus (by RidleyScott2012)

