ambasadorius – tai labai kieta!

2009.04.15 00:06 mano diena pezalai (2)

kadangi mano feedburnerio satistika svyruoja tarp 100 ir 400, tai šiandien tapau didžiausios lietuvos interneto katės maiše ambasadoriumi. jaučiuosi be proto kietai. jau šeimoje išskirsčiau privilegijas – viena tapo kultūros atašė, o antrai kliuvo fekalijų garbės konsulės pareigos.

tik prašau manęs labai nenugirdyti privalomuose afterparčiuose, nes kitą rytą išsivežu visą ambasadą atsotogauti švedijoje.

knygų lentynėlė

2009.04.02 01:14 knygos pezalai (6)

dar vienas perskaitytų knygų užregistravimas urmu! šiuo metu darau skaitymo pertrauką, todėl skaitau tik tris knygas vienu metu ;] ateina naujas kritusio dolerio amazono siuntinys, o aš nespėjau perskaityti senojo…

denise shekerjian – uncommon genius neprisimenu, kodėl ši knyga atsidūrė mano vyšliste, bet tikriausiai čia merlin mann’o susidomėjimo kūrybos procesais rezultatas. autorė susitiko su 40 macarthur award laimėtojų ir apklausė juos apie kūrybos procesą. išskyrus josifą brodskį, nei vienas kitas laimėtojas man nebuvo girdėtas, bet visų jų mintys buvo įdomios. knyga išleista 1990-aisiais, galbūt todėl tie žymūs humanitarai man tokie negirdėti. tai nėra interviu rinkinys, nes autorė pati analizuoja ir sistemina išsakytas mintis, ieškodama bendrų temų, o patys interviu tik cituojami kaip jos minčių fonas ar išvadų pagrindas. tikriausiai šią knygą reiktų lyginti su malcolm gladwell – outliers, bet pastarosios dar neskaičiau.

dainius kinderis – atgal į afriką. labai įdomi, bet liūdna knyga. mažai džiaugsmo dainiaus kelionėje – vien nuovargis, bėdos ir skubėjimas. o gal tiesiog trūko noro suguldyti gerąją kelionės pusę į puslapius. labai patiko nuotraukos – vien dėl jų ir užsispyriau perskaityti šią knygą.

alastair reynolds – chasm city. tai antra knyga iš relevation space serijos. šiek tiek neramu imti į rankas kokios nors knygos tęsinį – galbūt autoriui pasibaigė fantazija, todėl jis nutarė išnaudoti savo jau sukurtą visatą ir marinuoti senus personažus naujuose nelogiškuose nuotykiuose. taip, visata pernaudota, bet knyga kitokia ir su skirtingu užmoju nei pirmoji. nepasikeitė tik begalinis autoriaus noras aprašinėti siužeto neliečiančias smulkmenas, todėl knyga ir vėl ties šešiais šimtais puslapių.

iš pirmo žvilgsnio al gore – assault on reason atrodė nebloga knyga: alas apžvelgs, kaip ir kodėl iš politinio gyvenimo dingo argumentais grįstas mąstymas, galbūt net pateiks vieną kitą pasiūlymą, kaip atstatyti gyvenimą į savo vėžes. deja, bet čia yra verksnio knyga, kuri turėtų vadintis “dėl visko kaltas bušas”. skyrius po skyriaus yra vardinami visokie bušo administracijos prasižengimai, atrodo, kad jis jau seniausiai turėjo pūti cypėje, bet nėra užsiiminta, kas ir kaip bandė priešintis gwb nutarimams. kodėl neveikia teisinės priemonės? kodėl vienintelis alo siūlomas išsigelbėjimas – internetas?

alan moore & dave gibbons – watchmen. ne, aš dar nemačiau filmo, bet suprantu tuos, kurie, nesusipažinę su istorija, po filmo lieka wtf. aš pats, perskaitęs visą knygą, irgi buvau wtf. tikriausiai reikia suvalgyti ne vieną komikbuką, kad suprastum, kiek šis alan moore epas išsiskiria iš minios. superherojai, neturintys jokių galių tik kostiumus. veiksmas prasidedantis, kai viską apibrėžiantys įvykiai jau praeityje. koloritas ir proporcijos rėkte rėkiantys – aštuonesdešimtieji ;]

su sąlyga, kad pagaliau susipirkau visas the bridge trilogijos dalis, nutariau užtvirtinimui antrą kartą perskaityti william gibson sprawl trilogiją: neuromancer, count zero, mona lisa overdrive. mano asmeninis šios trijulės favoritas yra count zero. dvidešimties metų senumo gibsono ateitis vis dar veža.

kalėdoms nusipirkome nikon d80 (tema, verta atskiro įrašo), todėl nutariau, kad reikia pasigilinti savo menkas foto žinias. pirma pakliuvus knyga scott kelby – skaitmeninė fotografija pasirodė besanti labai apgaulinga. pavarčius patinka, kad yra daug fotografijų ir tekstas aiškus, bet skaitant iš eilės, paaiškėja, kad debiliškas humoras nesiverčia į lietuvių kalbą, o autorius įsikibęs profesionalaus ryškumo nori jums parduoti tris tripodus ir visą studijos apšvietimo įrangą, bei nors kartą kiekviename skyriuje priminti, kad jis yra parašęs tridešimt penkias fotošopo knygas. nesiginčysiu, buvo ir keletas gerų patarimų, bet šiaip knyga skirta visiškiems pradedantiesiems, kuriems tikriausiai sunku bus perprasti autoriaus manierą. antrąją skoto knygą baigiu perskaityti rimi, pastoviniuodamas dešimčiai puslapių per kartą.

joe farace & barry staver – better available light digital photography. pagal viršelį ir pavadinimą klaidingai tikėjausi, kad knyga bus apie fotografiją vakarop ir naktį. bet pasirodė, kad tai knyga apie digital workflow, aplenkianti blykstes ir fotostudiją. ši knyga man paliko žymiai geresnį įspūdį, nei skoto bestseleris, nes parašyta išsamiau ir nuoširdžiau. labai juokinga, kai tarp visų skyrelių apie triukšmą, greitus stiklus ir trikojus yra įterpiamas labai rimtas skyrius apie vestuvių fotografiją. dabar patikrinau – knyga 2009 leidimo, todėl visos aprašomos programos dar neturėtų būti pasenę. šiek tiek užkliuvo dalis “beskonių” iliustracijoms paimtų nuotraukų, bet tai gali būti mano piratinio pdf gliukai.

rimtos šypsenos

2009.03.10 01:28 kliedesiai pezalai (2)

nežinau, ką galvojo jaunyvas ponaitis zuokas, bet, kaskart žiūrėdamas į geresnės lietuvos logotipą, aš matau jokerį. prisiminiau tai, suradęs šią tado šimkonio nuotrauką. reiktų tik šiek tiek pareguliuoti spalvas ir ši šypsena taptų piktą lemianti. beje, vasarą, kai ant sienų pasirodė šie plakatai, įvedęs į gūglą žodžius “geresnė lietuva”, gaudavau nulį pasmingų rezultatų, todėl niekaip nesupratau: čia lokalizuota dark knight reklama ar kažkokių self-help šizofrenikų bandymas įtikinti mus, kad ir lietuvoje galima gyventi. manau, kitiems rinkimams reikėtų eksploatuoti drąsesnės lietuvos įvaizdį ir pasirinkti kokį nors kitą herojų. kaip jums patiktų jasonas iš trylikto penktadienio?

tuo tarpu namuose irgi auga jokeris. išsipaišo veidą karo spalvomis ir planuoja negerus darbus. kartais pabundu naktį, nes šis monstras visom keturiom užgulęs krūtinę ir žiūri į akis. bando mane uždusinti. vaikštant namuose, bando pasipainioti po kojomis, kad nugriūčiau ir persiskelčiau galvą. lyg to labai reiktų, nes ir taip grindys pilnos įvairių pasalų. bet dažniausiai, įvertinęs savo jėgas, pasitenkina tik bauginančiais kovos šūksniais, kurie perspėja apie artėjantį susidorojimą.

žalieji patriotai

2009.03.05 16:44 kliedesiai pezalai (5)

grįžinėjant į lietuvą vasario 16-ąją, kalba pasuko apie krepšinio sirgalių automobilines vėliavėles. juokėmės, kad tai kaip tik pati geriausia diena išsikelti tokią vėliavėlę ant mašinos, o policija turėtų važinėti užsikišusi net po kokias keturias ir dar ant kapoto. ir ką jūs galvojat? ogi pasiekus lietuvėlę – policinikai važinėja su vėliavėlėmis! ir juokas, ir graudu.

laukiant kovo 11-osios, manau, reiktų kartelę pakelti dar šiek tiek aukščiau. visiems gatvėse su geltonomis liemenėmis dirbantiems patruliams siūlau išdalinti ryškiai raudonus botus.  galės kaip klounai geltonai-žaliai-raudoni marširuoti gatvėmis. ir linksma, ir už tėvynę! kitas žingsnis būtų tautinėmis spalvomis išpaišyti pareigūnų veidai. taip pat manau, kad visi seimūnai tos dienos posėdyje turi sėdėti apsisiautę lietuvos trispalvėmis, o seimo pirmininkas ir premjeras išsipaišę lietuvos kontūrus ant plikės. lietuvos kontūras gali būti iš tų laikų, kai gyvuliai buvo girdomi juodojoje jūroje. tik taip mes išbudinsime tautą neprikausomybės džiaugsmui!

įtaisiukų geidulys

2009.03.04 03:02 kompiuterastizmas pezalai (5)

visuotinės krizės akivaizdoje mano kolegos gavo bonusus ir prisipirko visokių gadgetų: liečiami puodai, klasikiniai puodai, nano puodai, aš-telefonai, puodai maišytuvai, kūrybiniai zen akmenys ir kitokie įtaisiukai. jau kelios savaitės kaip mane irgi yra apėmęs begalinis įtaisiukų geidulys. nueinu vakarais pastatau ebėjuje nelaiminčias sumas ant puodų. iš desperacijos net pradėjau statyti nelaiminčias sumas ant debiliškų walkmanų ir neaiškios paskirties cowon gaminių. savaitgalį neatlaikė nervai ir nusipirkau naują siurblį, bet jis visai nenumaldė mano gadget lust.

pamokanti vieta šitoje istorijoje yra ta, kad man visai nereikalingas joks portable įtaisiukas, nes aš visada esu labai stacionarus, o ilgas distancijas dažniausiai įveikiu už vairo. galbūt čia man atsiliepia, kad mano laptopas jau metus be batareikės, bet vis tiek nepakeliamai sunkus? dar keli mėnesiai ir baigsis jojo nuomos laikas. išsivaduosiu nuo šito svarmens ;]

kubiko rubiko formulės

2009.03.02 16:46 naminė svetainė pezalai (16)

pasitikrinau pas mane atvedančių keywordų statistiką ir sužinojau, kad man pastoviai skambina aštuoniasdešimtieji ir prašo kubiko rubiko formulių. wtf? žmonės, gal dar jums tetrio formulių reikia? negaliu suvokti, kad tai pats populiariausias mano blogo įrašas ;] dabar, kai kievienam prekybcentryje yra po galvosūkių parduotuvę, dar vis sukti šitą mind numbing kubą reikia tikrai daug užsispyrimo.

mielieji šithedai, internetas pilnas šitų žinių, gal pramokit angliškai:

• Optimal solutions for Rubik’s Cube (Wikipedia!)
• Solving 3x3x3 Rubik’s Cube
• Beginner Solution to the Rubik’s Cube

rusiškas spamas

2009.02.27 18:02 mano diena pezalai (1)

jau keletą savaičių mane džiugina iškalbingas rusų pornospamas. šiaip spamu visiškai nesidžiaugu. ypač darbo pašte, kurio niekur internete nenaudoju, bet kaimynų kalbos klodai atsiveria net ir šiame nuobodžiame kontekste. negaliu tiksliai pasakyti, kas mane juokina trumpose antraštėse, bet kasdien laukiu naujos perlų serijos:

• Пожилой главврач дерет медсестру
• Развратный модельер и манекенщицы
• Попка под обстрелом
• Развратный уикенд на природе
• Телеведущая отсасывает после эфира
• Анальный беспредел
• Блондинка заглатывает гигантский член
• Мамочка удовлетворяет молодых
• Горячая групповуха в джакузи
• Блондинку напоили спермой
• Оральное искушение
• Нежные пальчики терзают клитор
• Охота на шлюшек
• Дрянные девчонки ждут тебя
• Недотрога знакомится с дилдо

dabar susimąsčiau, kokių izvratnikų prisikviesiu per gūglą į šitą įrašą ;[

pasisnaubaudavom

2009.02.25 02:23 kelionės pezalai (3)

šiemet žiemos poilsiui pasirinkom italiją – livigno. ten jau tikriausiai visa lietuva yra gėrusi, bet mums tai buvo dar nebandyti šlaitai. viskas labai patiko: miestukas, infrastruktūra, kalnai. tiek sniego dar neteko matyti gyvenime. miestelis yra slėnyje tarp dviejų kalnų, bet vieną šlaitą aplankiau tik vienąkart, nes kitomis dienomis jis buvo aptrauktas rūko. labai patogu – kai vienoje pusėje blogas oras, yra šiek tiek šansų, kad kitas kalnas bus giedresnis. vieną dieną aplankėm gretimą miestuką – bormio, kurio trasos man labai patiko.

šiemet ant kalno turėjom daug muilinių, todėl prisirinko pilnas dvd foto ir video medžiagos. dienomis gamindavom kadrus, o vakarais montuodavom filmukus. montuoti filmukus yra labai evil darbas, bet kažkas jį turi padaryti, nes peržiūrinėti šimtą neapkarpytų filmukų irgi evil užsiėmimas. niekaip negaliu į vimeo užuploadinti didžiausio savo masterpyso, nes 320mb per naktį vis nušoka – laikas pasikeisti savo wireless routerį.

čia linksmiausias iš visų filmukų. mūsų neįleido į snowparką, tai tramplinus radom trasos pakraštyje. gal ir gerai, nes po šios treniruotės snowparke buvo demonstruojamas visai kitas lygis ;]

f knyga

2009.01.28 03:11 knygos pezalai (7)

nepaisant to, kad nesu jeff atwood skaitytojas, bet kartais ten užklystu per kitų žmonių nuorodas. jo paminėta robert l. glass – facts and fallacies of software engineering knyga mane sudomino. autorius norėjo šią knygą pavadinti “Fifty-Five Frequently Forgotten Fundamental Facts (and a Few Fallacies) about Software Engineering”. tikėjosi, kad ji tada taps žinoma kaip “the f book” ;]

manau, kad ši knyga dar ilgai nepraras savo aktualumo. nebent atsitiks kažkoks stebuklas ir visa it industrija per naktį pakeis požiūrį į save. jau daugiau kaip penkiasdešimt metų žmonės kuria programas, bet kartais atrodo, kad kiekvienas naujas projektas viską atradinėja nuo pat pradžių. didžioji roberto išvardintų fundamentalių faktų dalis yra akivaizdi, bet tai netrukdo jiems būti ignoruojamiems. aš suprantu, kad užsakovai ir klientai gali turėti keistą įsivaizdavimą apie sistemų kūrimą, bet mane stebina, kad žmonės, kurie nebe pirmus metus dirba šitoje sferoje ir, tikriausiai, jau ne kartą buvo gyvenimo pamokyti, nesugeba susimąstyti, kad, galbūt, kai kurie jų įsitikinimai nėra teisingi.

man pačiam netikėti buvo du faiktai:

• the answer to a feasability study is almost always "yes". tiesiog niekad nesusimąsčiau šituo klausimu bendresniame kontekste. pats dalyvavau ir stebėjau kelis proof of concept tyrimus. programuotojai dažniausiai persiversdavo per galvą, bet užduotį įvykdydavo, todėl iki managemento nukeliaudavo riebus “yes”. nors priekinės linijos raportas būdavo: “dirbome per šikną, produktas apgailėtinas”.
• maintenance is a solution – not a problem. šis faktas apsuko mano suvokimą 180 laipsnių. visada laikydavau projekto palaikymo fazę neišvengiama blogybe, bet robertas tvirtina, kad tai yra labai svarbi, vertę kurianti veikla.

iš pateiktų klaidingų industrijos įsitikinimų, man labiausiai įstrigo šis:

• you teach people how to program by showing them how to write programs. tai ir man visada buvo pati keisčiausia programavimo mokymo dalis – niekas niekada neliepė ir net nekvietė pasižiūrėti tikrai gerai parašytų programų. visada tik patys rašėm rašėm rašėm…

siūlau visiems besidomintiems paskaityti šią knygą. ji tikrai nedidelės apimties, o pamąstyti yra apie ką.

uostyk dujas, pilieti!

2009.01.19 02:43 mano diena pezalai (4)

pastaruoju metu dažniausiai dirbu priešais seimą, tai smalsumo vedamas nuėjau pasitrinti tarp penktadienio protestuojančių. per teliką žiūriu tik torrentus, todėl pražiopsojau, kokią mokesčių reformą mums užtaisė naktiniai seimūnai. nuo pakso impyčmento laikų nebuvau jokiam mitinge, bet šis pasirodė visiškai nevykęs. jokių kalbų ir vienybės, visi sustoję tik lūkuriuoja, kol kažkas atsitiks. mačiau gaidelius su megafonais, bet tokiai miniai megafono neužtenka. su megafonu tik mamutovas gali dainuoti ir tai į mikrofoną. zuoko ėjimas arkliu irgi nepakartojamas – išeit į minią pasikalbėti su žmonėmis.

riaušių dalis buvo įspūdinga. dienos atradimas – baltašalmiai vst mikimauzai. kai jie susibūrę ratu gynė seimo kampą, šaukiau pavymui: “this is sparta!” ;) nesupratau tik vieno, kodėl dujos ir guminės kulkos buvo paleistos be jokio įspėjimo. kodėl negalėjo parėkauti per policijos garsiakalbius: “piliečiai, nuo dabar vakarėlis tik ekstremalams!”. aš nepažįstų tų žmonių, kurie darė riaušes. tokio kontingento vilniuje paprastą dieną nesutinku. vieninteliai aiškūs man buvo “fight the system” jaunieji neformalai. nebūtų medija pranašavusi riaušių, tikrai nebūtų susirinkę net pusė riaušininkų. čia tokia saviišsipildanti pranašystė.

labai keistas jausmas, kai esi viduryje susirėmimo, bet nedomini nei vienos pusės: riaušininkai susidomėję tik seimu ir policija, o policija labai mandagiai semia tik aršiausius.

iš darbo mus išvarė saugumo sumetimais, todėl neliko nieko kito, kaip eit atsigert alaus į rudolfą. gerai, kad pribaubę patraukėm link lukiškių, o ne atgal pro seimą. nes pas buržujų radau aprašymą, kad policija pakavo visus socialinius alkoholikus, norėdama pasiekti kažkokias atpirkimo ožių kvotas.