ašubys! atidunda loginas
šiemet ir vėl turiu prievolę jus visus pakviesti apsilankyti login konferencijoje. peržiūrėjęs programą matau, kad keliais momentais bus sunku pasirinkti įdomiausią veiksmą iš trijų galimų, bet svarbiausias mano šių metų tikslas – neužmigti pirmoje eilėje ;]
mano tėtis infobaltą vadino kompiuteristų mišiomis, tai loginą galima pavadinti internautų mišiomis. nesvarbu, kas ten vyksta ir ar tai yra aktualu, bet sudalyvauti einame dėl žmonių. o susitikus su žmonėmis reikia išgerti alaus, todėl, paskatintas scorps ir užimdamas atsakingas ambasadoriaus pareigas, pasirūpinau pre-afterparty organizavimu. jeigu jūs nesate iš vakarėlių liūtų kartos, kuriems į tūsą ateiti iki dvylikos yra laža, tai užsakiau stalelį alaus namuose 18:30 – kaip ir įprasta geriantiems po darbo iki paskutinio autobuso ;]
nepametęs neieškok
labai laiku pakliuvo po ranka Peter Morville, Jeffery Callender – Search Patterns knyga. norėjau susipažinti, kaip daromi paieškos puslapiai ir kokios dabar yra tendencijos. tikėjausi ir šiek tiek techninės analizės: kaip ta paieška įgyvendinama ir kaip tai atsiliepia interfeisams. knygelė plona, parašyta stambiu tekstu ir pilna iliustracijų, todėl čia vos kelių valandų skaitalas. jei nors kiek domina šita sritis, tai galima greit susipažinti.
visos iki tol mano skaitytos oreilio knygos buvo labai techninės, todėl šita pasirodė vos ne kaip filosofijos pradžiamokslis, nes joje daugybė pamąstymų ir nuomonių, o techninės informacijos beveik nulis. pagrindinė knygos vertė, kaip ir daugelio kitų “patterns” knygų, – suteikti pavadinimai daugeliui paieškoje naudojamų interfeiso triukų. man labiausiai patiko terminas “pogosticking” – kai paieškos rezultatų sąrašas yra neinformatyvus ir lankytojas atidarinėja kiekvieną grąžintą rezultatą.
broadcast – broadcrap
mano ir olimpiados transliuotojų skonis sporto šakoms labai nesutampa. jau vimdo nuo tų visų cross country šliuožikų ir biatlono, nes mane labiausiai domina alpine skiing ir snowboarding rungtys, o prasiblaškymui – curlingas. vakar naktį vyko vienas įdomesnių olimpiados renginių – vyrų snowboarding halfpipe, bet, prieš užmigdamas, sugebėjau pažiūrėti tik kvalifikacinius važiavimus. nuo pat ryto pilnas internetas straipsnių apie įspūdingą shaun white pergalę. iki vakaro atsirado ir vienas kitas filmukas su pergalingu važiavimu, bet galimybės pasižiūrėti visą finalą aš neradau. galbūt vėliau kas nors įdės į torrentus varganą nbc įrašą, bet tokios raw transliacijos, kokia pasiekiama per european broadcasting union puslapį net nesitikiu niekur gauti. šiąnakt moterų halfpipe finalas irgi vyko miego metu, tad jo pamatyti tikriausiai neteks.
wtf? aš net sutikčiau sumokėti kelis litus, kad tik turėčiau progą pažiūrėti tuos įrašus sau patogiu laiku. net neparsisiųsti, o tik pasistreaminti. kodėl niekas nenori mano pinigų? visos kliūtys tik vadovų galvose. o dabar aš esu piratas.
gėrimo džiaugsmas
barbara holland – the joy of drinking yra geriausia mano kada nors skaityta knyga apie alkogolį. didžiausiam skaitymo malonumui reikėtų turėti patogų fotelį ir ramiais vakarais versti puslapį po puslapio, būtinai su gėrimu rankoje. aišku knyga trumpa ir greit skaitosi, todėl užteks vos keliems vakarams arba valandoms.
tai trumpa ir nuotaikinga alkoholinių gėrimų visuomenėje istorija iš gėrimų entuziasto požiūrio taško. šiais laikais alkoholis labai stigmatizuotas, bet taip nutiko tik paskutiniais šimtmečiais. įdomi autorės teorija, kad labiausiai gėrimams koją pakišo automobilis. iki tol lėbautojus namo gabendavo arkliukai, kurie blogiausiu atveju nerasdavo namų, o su automobilio atsiradimu kiekvienas, sėdęs prie vairo po taurelės, yra potencialus žudikas. netikėtas pastebėjimas knygoje – žodis “pagirios” anglų kalboje atsirado tik XX amžiuje.
nežinau, ar knyga būtų nuotaikinga žmonėms, kurie iš arčiau susidūrė su alkoholizmu, bet vis tiek rekomenduoju ;]
marketingo viceprezidentas
galbūt kadaise rašiau, kad mano tėvukas yra sukūręs inovatyvų žmogaus atpažinimo pagal balsą metodą. vieną iš algoritmo variacijų pasauliui bando parduoti partneriai amerikoje, bet jau gerus tris metus jiems visiškai nesiseka. pats žmogaus atpažinimas nėra galutinis produktas, todėl reikia sugalvoti įvairių jo pritaikymo būdų. pernai tėvas kartu su bendradarbiu išgrynino vieną idėją ir pagamino galutinį produktą: šifravimo programą VoiceCipher. niekas iš mūsų nėra susidūrę su programų pardavimu internete, bet pasisiūliau padėti ir pasiskyriau marketingo viceprezidentu ;]
aprašysiu, ką nuveikiau, gal kam bus įdomu arba turėsit gerų patarimų. pirmiausia per šventes sukurpiau puslapį ir patalpinau programą tinkle. voicelatch.com domeną pirkau jau senokai, būtent tėvo projektams, ilgai vargau, kol sugalvojau unikalų pavadinimą, kuris būtų į temą ir neužimtas google indekse. atsiradimas internete neapsiėjo be kuriozų – šiek tiek anksčiau vienas pažįstamas buvo pasisiūlęs įdėti programą į savo puslapį ir pamėginti pardavinėti. įvyko kažkoks nesusikalbėjimas, nes jis neturėjo jokio puslapio, o užregistravo voicecipher.com ir nieko mums nepranešė ;] dar nežinau, kaip išspręsime šitą klausimą.
svarbiausias mygtukas pardavinėjant yra “buy now”. daug neieškojau, bet pasitikėjau tudumo autoriaus pasirinkimu – tarnyba FastSpring, kuri padeda daryti įvairias parduotuves internete. jie turi specialias priemones programų licencijų pardavimui. nėra jokio startinio mokesčio, nes jie ima procentus nuo pardavimų.
kitas paprastas žingsnis – programos užregistravimas įvairiuose programų kataloguose. ganėtinai keistas, bet standartizuotas pasaulis. kadaise programų gamintojai susitarė dėl standartinio programos aprašymo failo PAD. jį reikia patalpinti savo svetainėje ir tiesiog visiems pranešti šio failo adresą. radau katalogų sąrašą, surikiuotą pagal jų PageRank, užregistravau į pirmą keturiasdešimtuką. prastesnės kokybės katalogai programą į savo puslapius įtraukia nedelsiant. dažniausiai net duoda 5 žvaigždučių įvertinimą, kad tik savo puslapyje įsidėtum nuorodą į juos. kiti žada duoti penkias žvaigždutes, jei įsidėsi nuorodą į juos. nors truputį rimtesniuose kataloguose tikrinimas užtrunka ilgiau. dažniausiai siūlo susimokėti pinigus už greitesnį įtraukimą į katalogą. didžioji dauguma tiesiog nukopijuoja tai, ką randa PAD faile. bet, pavyzdžiui, softpedia padarė savo screenshotus ir šiek tiek patvarkė aprašymus. dar laukiu kol būsime įtraukti arba atmesti snapfiles.com, nes pagal compete.com, tai vienas labiausiai lankomų programų katalogų. tucows.com po kelių savaičių nuo registracijos vis dar esu 2781 iš 3004 patvirtinimo eilėje. aišku, už pinigus jie pastumtų mus šiek tiek aukščiau ;] download.com neleido registruotis, nes programos puslapis padarytas ant wordpress, o jie atsisako registruoti blogus. wtf? egzistuoja daugybė tarnybų, kurios už pinigus suregistruotų tavo PAD failą į šimtus ar net tūkstančius katalogų. išbandžiau tik nemokamą avangate pasiūlymą. nemanau, kad yra daug vertės atsirasti daugybėje abejotinos kokybės programų katalogų.
nežinau, džiaugtis ar verkti, bet šiandien internete jau pasirodė nulaužta mūsų programos versija. didelės apsaugos ir nebuvo, bet nesitikėjau, kad piratai dirba be švenčių ir taip operatyviai ;]
dabar dar ruošiuosi paieškoti tinkamos temos blogų, kurie sutiktų parašyti review arba paminėjimą apie mūsų programą. nesiruošiu už tai mokėti pinigų. galbūt galima padovanoti vieną kopiją nemokamai. didelių vilčių sulaukti daug pardavimų irgi neturiu, nes produktas labai jau specifinis: orientuotas į paranojikus, bet nežinia, ar pakankamai juos įtikinantis ;] dėl galimo vos vieno kito pardavimo nesinori mušti kainos. ties tuom ir pasibaigia mano marketingo idėjos…
tokie vat marketingo viceprezidento pasigodojimai ;]
kinietiškas niekutis – karšto bato spirito lygis
nuo tada, kai nusipirkau tris kojas, vis pafotkinu vakarais (naktimis). jei pažiūrit į mano flickerį, tai jau turėjot pastebėti. kad ir kaip derinau, bet trikojis šiek tiek trumpokas, tai susikuprinus per tamsų ieškiklį žiūrėti, ar tiesus naktinis horizontas, yra belenkoks pita (šiknaskaudis). mačiau jau senai jebėjuje prie kinietiškų bezdelūškių tokius žaislinius gulsčiukus, bet buvau nusiteikęs skeptiškai. o dabar noriu pasakyti abejojantiems – šitas niekutis tikrai vertas tų dviejų svarų. nusipirkau ir jau išbandžiau – neteko tiesinti nė vienos nuotraukos, tik prieš tai kontroliuojamose sąlygose reikia patikrinti, kur tiksliai turi stovėti burbuliukas, nes maniškiame tai jis turi bazuotis šiek tiek kairiau ;] mačiau, kad yra variantai su trimis burbuliukais, bet realiai tai man užtektų ir vieno. antram dar sugalvoju pritaikymą, bet trečiam jau trūksta fantazijos.
melancholijos archipelagai
mano vienintelė pažintis su arvydu šliogeriu – jo kontraversiški pasisakymai delfio interviu bei įvairios nuogirdos apie grandiozinį niekio veikalą. todėl, gavęs progą susipažinti su jo nauja knyga “melancholijos archipelagai“, iš karto sutikau. juo labiau, kad jis pasirodo irgi užsikrėtė fotografijos liga, o mano fotoknygų kolekcija dar labai skurdi.
džiaugiuosi, kad pavyko nueiti į knygos pristatymą “rene” restorane, nes tai padėjo suvokti, koks yra autoriaus santykis su šia knyga. daugybė šurmulio medijoje ir plakatai gatvėse sukelia įspūdį, kad tai labai pretenzingas leidinys. kaip supratau aš – arvydui tiesiog smagu pasidalinti su mumis savo kelių metų nauja aistra – fotografija.
taip, knyga sudaryta iš tekstų ir nuotraukų, kurie pagal arvydą yra vienodo svarbumo. bet tekstai sukurti ir publikuoti jau anksčiau, o ir jų tvarka parinkta leidinio sudarytojos sigutės. aš pats perskaičiau tik kelis puslapius, nes nesijaučiu pakankamai subrendęs, o gal nusiteikęs, tokio gylio tekstams.
rytas nėra mano stichija, todėl net pavydu žiūrėti, kokias akimirkas yra surinkęs arvydas. kaip sakė per pristatymą: “parsinešti rojaus akimirkas į pilaitės septintą aukštą.” lengvas aušros rūkas ir nuostabi gamta. spalvotas peizažas nėra dažnai spausdinamas, todėl tik dar įdomiau. bet mane kažkas tose nuotraukose neramina, gal keistas koloritas – niuri rudeninė žaluma. gal silpnesnėse nuotraukose iššokantys skaitmenos artefaktai.
labiausiai knygos formate nepatinka, kad visų nuotraukų penktadalis perkeltas ant kito puslapio. gal reikėjo pastumti tekstą virš/po nuotrauka arba pasirinkti dar platesnį puslapio formatą, nes tas įlinkis, dalyvaujantis kiekvienoje nuotraukoje, joms tikrai kenkia.
turiu brazausko objektyvą!
apsilankiau didelio ažiotažo sulaukusiame prezidentūros aukcione. efoto.lt aptikau skelbimą, kad bus išparduodamos visokios prezidentūros senienos, tame tarpe ir keli įdomūs fotoaparatai. galvojau, kad nebus daug besidominčių, tai galėsiu pigiai paimti ir parduoti jebėjuje ;] deja, bet jei apie aukcioną sužinau aš, tai reiškia, kad apie jį žino tikrai daug žmonių…
atėjau – prie durų eilė, viduje minia žmonių, daugybė video kamerų ir žurnalistų. pasirodo, visiems rūpi paksienės toršerai ir brazausko džipas. filmuojančius kažkodėl išvarė už durų, bet tarp žiūrovų matėsi gan daug žurnalistų, kurie kruopščiai konspektavosi pirkimo eigą. todėl dabar delfyje galima paskaityti visas kainas. pirma parduota mašina buvo palydėta ovacijomis. nemačiau, kaip vyko statymai už tą džipą, bet kaina tikrai įspūdinga (28k), galbūt čia pats brazauskas nusipirko nostalgiškai ;] foteliukų pirkimo net nelindau žiūrėti, nes tame garažiukyje labai mažai vietos buvo.
po trumpos pertraukėlės atkakliausieji susigrūdo ankštoje patalpoje prie foto, kompiuterių ir paksienės toršerų. už toršerus statė labai keisti dėdės, gali būti, kad pakso reikalų patikėtiniai, nes su tokiais kiaulelės veidais ir juodais ploščiais būna tik iš politikos ;] foto prekių kainos buvo aktyviai didinamos, todėl slapta viltis įsigyti mamiya iškart išgaravo. kažkoks vyrukas, viso kambario džiaugsmui, apsirikęs vietoje skaitmeninės muilinės įsigijo juostinę. aš nutariau, kad negaliu grįžti namo tuščiomis, todėl pasiėmiau vieną mamyia objektyvą. bet tik todėl, kad niekas daugiau juo nesusidomėjo. vincentas buvo prašęs pabidinti už jį ant skaitmeninės muilinės, bet tai buvo kažkokia plytos dydžio 5 megapikselių seniena. nepaisant to, dėl jos susikovė gal net trys pensininkai. kai išeidinėjau, kaina jau buvo užkilus iki 150 lt. didžioji dalis likusiųjų buvo žurnalistai ir kompiuterių pirkėjai. tikiuosi, kad jiems visiems užteko kompiuterinio barachlo ;]
gal kam reikia mamyia 150mm f/3.5 N manual focus 645 sistemai? skirtas prezidentiniams portretams!
stovykla prie baro
įveikęs lietuvišką rudenį, nuėjau pasitrinti šonais su inovatyviausia vilniaus grietinėle į “MiniBarCamp“. turėjau keistų vilčių, todėl, susidūręs su kraupia realybe, nuskandinau savo kognityvinį disonansą vyno kolboje, kurią suteikė kažkoks rėmėjas – brangakmenių verslininkas.
mano 37 signalais išplauta smegeninė labai sunkiai virškino pirmą iljos pranešimą apie kompanijos darymą pardavimui. tačiau per šią savaitę paskaičiau įvairesnių straipsnių, daugiau pamąsčiau šia tema ir jau nesu taip priešiškai nusiteikęs šiai minčiai. we’re only in it for the money. bet vis tiek, ilja neturėtų taip greit nurašinėti pelningo verslo neskirto pardavimui. svarbiausia vinis, kurią reiktų pasiimti iš iljos pranešimo – “think global”. projektus lietuvai ar vilniui galima daryti tik iš altruizmo arba europos pinigų.
labiausiai pralinksmino kažkokios merginos naivus pareiškimas iš salės, kad ji pažįsta programuotojus, kurie yra baigę ktu ir už 1k lt suprogramuos ką tik nori.
dabar laukiam, barbenam pirštais į stalą, kol atsidarys startups.lt, o tuo metu galima prisijungt prie socialinio pokalbio facebook’e arba linkedin’e.
lėtasis gyvsidabris
mano skaitykloje šventė, nes pagaliau pabaigiau neal stephenson – quicksilver. turėjau būti perspėtas, vos pastebėjęs, kad knyga ne apie dabar ir rytoj, bet apie 1600-uosius. bet autorius man labai užrekomenduotas, o jo snowcrash buvo puikus skaitalas, netgi kvailam lietuviškam vertime. o, anglosaksiškas dieve, kiek aš privargau, kol pagaliau įveikiau šį pusstorį peiperbeką. puikiai įsivaizduoju, kad ši knyga gali patikti, bet man pritrūko kelių pasiruošimo žingsnių: neišmanau to laikmečio istorijos, niekad nesu buvęs londone, manęs nedomina kruopštūs daiktų ir vietų aprašinėjimai.
dar užkliuvo tai, kad niekaip nesupratau, kas yra fikcija, o kas tikra istorija. negali žinoti, ar čia gudrus autoriaus spėjimas, ar seniai žinomas faktas. taip pat, visą knygą laukiau, kol pagaliau prasidės veiksmas, bet taip jo ir neužčiuopiau. gali būti, kad pritrūkau susikaupimo, nes į knygos galą visai pasimečiau ir susipainiojau, kas kur ir kodėl vyksta. dabar žiūriu į du storus šios serijos tęsinius ir nežinau, ar išdrįsiu juos atsiversti.
pkmk tmblr
iškarpos iš interneto. sukauptos per tumblr.com servisą. nereguliariai ir neįpareigojančiai.
amazing ;] (via VHX)
Beat Battle 2012 - The Tournament TRAILER (via VHX)
(via Corey’s Fishing News » Blog Archive » Wolf Tide – New solo show in Los Angeles)
Throw Down the Mountain, 2010 39x56 inches photo: Corey Arnold
Unlike nearly every other Internet wunderkind who came before him, he didn’t hire the grown-up to run the company. He became the grown-up to run the company.
Mark Zuckerberg Loves It When A Plan Comes Together | PandoDaily
teamspirit ;]
GameofThrones's Channel - YouTube
season 2 will be epic ;]
As long as the copyright industries insist on trying to reshape the Internet to make it controllable in order to serve their interests, there effort will be fundamentally in conflict with Internet Freedom. To understand this, we need but quote Larry Lessig’s decade-old “code is law,” or Eben Moglen’s memorable “Freedom of the press, freedom of information, freedom of thought itself are now ‘implemented’ rather than ‘declared’, ‘protected’ or ‘guaranteed’.
Seven Lessons from SOPA/PIPA/Megaupload and Four Proposals on Where We Go From Here | TechPresident
