nauji namai
pagaliau apsiraminau tingėti, nunešiau savo šikną iki ep būstinės ir atsiėmiau www čempionato prizą – domainą pukomuko.lt. tad visus kviečiu nuo šiandien juo naudotis :) dar bandžiau užsikalti dafiga pinigų – įsidėti gūglo reklamas, bet aš nepatikimas reklamuotojas jiems :(
dar šią savaitę gavau raktus nuo savo naujojo buto. būsiu statybininkas. kur mano didysis vodkės butelys.
aš – čempijonas!
mane apgavo! užsirašiau į top.lt čempionatą tik todėl, kad sakė duos išgert per ceremoniją. nu ir jedreni feni, šįkart nebuvo jokio staliuko su gėrimais ar saldumynais. o aš susivežiau visą šeimyną, kad prasiblaškytų nors truputį.
na, bala nematė, gavau pirmą vietą asmeninių svetainių kategorijoje. valio man. valio mane pakenčiantiems. ;]
nelabai aš ten gaudausi ar vyko kokios nors didelės intrigos per šių metų čempionatą, bet atrodė blankokai. pagyrimas tik už prezentaciją besisukančią ant ekrano – labai gerai padaryta. o šiaip tai buvo pono burgio šou. ponas burgi, kaip taip galima tiek prišnekėti ne į temą per pusvalandį? juokingiausia buvo, kai jis užsipuolė konkurso rėmėjų interneto vizijos projektą pirmas kartas. bandė pajudinti diskusiją kažkokiais moralės klausimais, pasitelkęs davatkobobutiškus terminus ir argumentus.
mykolas okulič kazarinas pasiūlė puikią įdėją: apdovanoti pirmą valstybinės įstaigos svetainę, kuri atitiks pačio seimo priimtus reikalavimus valstybinėms svetainėms, nes tokios dar nė vienos nėra. tačiau ponas burgis susiputojo kažkokiais antivalstybiniais principais.
na, bet renginys buvo visai nieko, tik dalyvių mažoka. paaiškėjo, kad net grand prix laimėtojai negavo pakvietimų į renginį. kodėl nebuvo patalpintas pranešimas į top.lt puslapį apie apdovanojimų ceremoniją? gi ateiti galėjo visi, kas tik netingi. vietos tikrai buvo.
ponai iš elektroninės prekybos padovanojo man galimybę nemokamai įsigyti domeiną ir trupučiuką pasiprieglaudinti. ačiū jiems :)
aš vis tikiuosi, kad alternatyvų čempionatą pradės rengti nk, viskas būtų žymiai solidžiau, o gal ir ne, galbūt neišeina nieko gudriau padaryti. ypač kai pas juos už lietuvos internetą atsakinga vienintelė anastasija zemdliauskaitė. hm, nu jūs man pasakykit, ar yra laikančių rašelį ir nerašiusių eilėraščių?
pasipudravimai
kažkokie piktieji mano svetainės žiūrėtojai užregistravo mane į www čempionatą. iš pradžių sakiau ne ne ne! bet organizatoriai sakė, kad per ceremoniją duos išgerti, tai sutikau :)
ta proga pabandžiau paslapčiom pakeisti html mišrainę į nuoširdžiai nučiulptą xhtml+css. bet užstrigau pačiame puslapio viršuje – nesugebėjau, neperkarpydamas paveiksliukų, sucėsėsėsinti tų rausvų stačiakampių. kažkaip pradėjo tik pūstis ir daugėti tu css taisyklių ir divų, tai išsigandau ir viską ištryniau. nu nafik :)
ai šiaip patvarkiau visus linkus ir dar kažką, kad pirmas puslapis būtų html4 validus. tiek man ir užtenka :)
jeigu vietoj mano svetainės pradėsit matyti keistus ženklus – reiškias supsichavau ir nutariau nebedalyvaut jokiuose čempionatuose :)
ail by biak!
na, pagaliau rodos vėl užsiveiklino mano puslapėlis. su tuom save ir sveikinu :) prikaupiau kelis lapus citatų, kurias dabar ir suvedinėju :)
Statement of Audience
I realize that nothing I say matters to anyone else on the entire planet.
My opinions are useless and unfocused. I am an expert in nothing. I know
nothing. I am confused about almost everything. I cannot, as an
individual, ever possibly know everything, or even enough to make editorial
commentary on the vast vast majority of things that exist in my world. This
is a stupid document; it is meaningless drivel that I do not expect
any of the several billion people on my planet to actually read. People who
do read my rambling, incoherent dumbfuckery are probably just as confused as
I am, if not moreso, as they are looking to my sorry ass for an opinion when
they should be outside playing Frisbee with their dog or screwing their life
partner or getting a dog or getting a life partner. Anyone who actually
takes the time to read my bullshit probably deserves to ingest my fucked up
and obviously mistaken opinions on whatever it is that I have written about.
Signed: pukomuko Why I Fucking Hate Weblogs!
laukiu pono gūglo
laukiu nekantraudamas, kol pas mane vėlei užsuks ponas gūglas. jau senai emilis parodė, kad ponas gūglas nedraugauja su .; mano adresuose, tad kažką krapščiau ir nutariau grįžti prie =&. jau seniau apie tai galvojau, bet rodėsi, kad bus labai daug darbo :) jei kas turit kokių stebuklingų bookmarkų į mano svetainės vidų, tai viskas veikia ir senobiškai. man ponas gūglas svarbus, nes labai linksma žiūrinėti, kokių keistų dalykų žmogeliai ieško internete :)
dar pakeičiau, kad nereiktų to process.php, o sprendimas trivialus, index.php:
nuorodos sugrįžta!
dabar nuorodų skyrelis generuojasi iš opml failo, kurį generuoja sharpreader. vat su tokiu bardaku aš ir gyvenu :)
w.bloggar testas
atsibodo rašinėti bbcodu į operos texareą, tai pasidariau XML-RPC sąsają ir dabar postinu su w.bloggar.
bandžiau iš pradžių pasinaudoti b2 xml-rpc, bet jie ten naudoja Edd Dumbill klasę, kuri yra baisių baisiausia. scooox parekomendavo The Incutio XML-RPC Library for PHP, kurią puikiai ir pritaikiau.
pasiknisęs su “nuostabiomis” Blogger API ir metaWeblog API puikiai suprantu, kodėl toks šurmulys kyla ties Necho projektu. nežinau kiek kartų žiūrėjau į tą metaWeblog API puslapį, kol supratau, kad štai ir viskas – susipažinau su visa sąsaja.
rss ir blogamp
neikaip neišeina susikaupti diplominiui, tai klibinu visokius menkniekius =)
rss
atsibodo vaikščioti po blogus bookmarkais, tai nutariau pasinaudoti nuostabiu išradimu – RSS. radau rss feed readerių sąrašą ir keletą peržiūrėjau.
aš pasirinkau SharpReader. padarytas ant .net, bet man tai netrukdo :)
jei neturit .net, visai nieko yra abilon. tik man nepavyko jo priversti atidarinėti linkų operoje.
ta proga pasigaminau ir savo svetainės rss feed’ą.
blogamp
netyčiom aptikau BlogAmp, tai įsidėjau ir pas save. šone matot paskutinius 10 mano winampe grojusius gabalus. galėsit pamatyti kokią juokingą muziką aš klausau =)
pagaliau!
štai ir vėl prasidėjo juokingi paieškos terminai. su nekantrumu laukiau, kol vėl į šį puslapį pradės eiti žmonės iš google.com, ieškodami visai ne manes ir ne to, ką aš rašau :)
nežinau, geras tai ar blogas ženklas, bet pirmas terminas ne į temą – kurvos! =)
pkmk tmblr
iškarpos iš interneto. sukauptos per tumblr.com servisą. nereguliariai ir neįpareigojančiai.
The New York Times does not use Web metrics to determine how articles are presented, but it does use them to make strategic decisions about its online report. We don’t let metrics dictate our assignments and play, because we believe readers come to us for our judgment, not the judgment of the crowd. We’re not ‘American Idol.’
Bill Keller (via soupsoup)
TSP art
The traveling salesman problem (TSP) is an old and well-studied problem in computer science. Given a collection of cities on a map, a salesman must make a tour of the cities, visiting each once, and returning to the city from which he started. Of all the ways that he could travel from city to city, he must find the one that requires him to travel the least total distance (our salesman is nothing if not frugal). Mathematically, we can view this form of the TSP as finding the minimum length closed path connecting a collection of points in the plane.
We can exploit this relationship to produce a new halftoning algorithm (halftoning is any process that approximates a continuous-toned image with black-and-white marks). We distribute cities with a density that locally approximates the darkness of a source image, and pass the cities to a program that finds a TSP tour. The result is a kind of twisty closed path that resembles the original image.
People can be teachers and idiots; they can be philosophers and idiots; they can be politicians and idiots … in fact I think they have to be … a genius can be an idiot. The world is largely run for and by idiots; it is no great handicap in life and in certain areas is actually a distinct advantage and even a prerequisite for advancement.
Iain Banks, The Crow Road. (via travors)
At the very least, outsiders need to understand that China is controlled for the benefit of insiders. The insiders know when to sell, and so one would expect the businesses that have been made available to the outside world systematically to underperform those ventures still controlled by card-carrying members of the Chinese Communist Party. “China” will underperform China, and a “China” bubble exists to the extent that investors underestimate the degree of this underperformance.
The Optimistic Thought Experiment | Hoover Institution (via Instapaper)
Under more normal circumstances, one would not have thought that the same mistake could happen twice in the lifetimes of the people involved. One might be tempted to invoke extraordinary psychosocial explanations — for example, that all of this was driven by baby boomers who destroyed their minds on drugs in the 1960s and therewith merit the dubious distinction of being America’s Dumbest Generation.
The Optimistic Thought Experiment | Hoover Institution (via Instapaper)
Apocalyptic investors will miss great opportunities if there is no apocalypse, but ultimately they will end up with nothing when the apocalypse arrives. Heads or tails, they lose.
The Optimistic Thought Experiment | Hoover Institution (via Instapaper)
