buvau blogin ir viskas, ką gavau, tai tik sušiktas keksas
tikiuosi prastumti tą keksą kokiai nors emo mergaitei, prikabins ant kuprinės šalia meškiukų bataliono. konferencija buvo osam. kiekvieną kartą vis bijau, kad tai bus tik eilinis blogas.lt vartotojų mytas su arnoldo pasigyrimais. ir vėl nieko panašaus. renginys du nykščiai aukštyn, net keli fail pranešėjai buvo degutas toli nuo statinės.
vienu metu apsidairiau aplink ir pagalvojau, kas bus, kai visi šitie keturi šimtai galvų papostins savo įspūdžius apie konferenciją? sugromuluoti tokį srautą net ne džiugo jėgoms. dar kartą įsitikinau, kad visiškai nelaikau piršto ant lietuviškos blogosferos pulso, nors jie patys vieni kitiems visai įdomūs. valio blogolandijai. nors klausimai iš publikos dažniausiai buvo apgailėtini.
naujas formatas šioje konferencijoje – diskusijos. man rodos, kad nebuvo jokios diskusijos, tik klausimų atsakinėjimas rateliu. juokingai tie soctinklų atstoviai taip susėdę politiškai korektiškai šypsosi, nors įtariu, kad jie vienas kitą tikrai nuoširdžiai laiko konkurentais. bet varnas varnui akies nekerta.
beje, šioje vietoje norėčiau parašyti panegiriką one.lt ir kitiems šūdtinkliams. visiškai nesuprantu publikos noro įvesti ten kažkokią tvarką ir užsiimti represijomis. mano įsitikinimu, tai tie šūdtinkliai yra geriausia, kas galėjo nutikti lietuviškam internetui. ten uždaryti visi žmonės, su kuriais aš nenoriu susitikti internete. tegul jie ten gyvena ir dauginasi, tai interneto getas. kodėl mums turėtų rūpėti, kas ten vyksta?
man asmeniškai didžiausias epic fail šioje konferencijoje pasirodė virginijus savukynas. wtf, jis gal taikė į kokią nors mokslinę konferenciją, bet aš nesuprantau intencijos paskubomis, nieko neakcentuojant, perskaityti vieną iš savo straipsnių, kurie gulasi dulkėti delfio archyvuose? tema, kurią jis bandė išdėstyti – tikrai įdomi. pernai išėjo labai bloga knyga the cult of amateur, kurioje teigiama, kad internetas naikina mūsų kultūrą. labai visiems patariu paskaityti clay shirky nuomonę šia tema.
labai užskaitau kitą naują konferencijos formatą – penkiaminutinius pranešimus. ačiū dievui, kad visiems buvo griežtai pritaikytas laiko limitas ;] nes toks ufonautas, kaip ponas girdzijauskas būtų suvalgęs visą dieną (man nuo tokių sėkmės instruktorių juoduoja biolaukas:).
beje, topinis momentas iš konferencijos, kai europos pinigų valgytoja vanessa užklausė apie social responsibility iš myspace vyrukų ir tuo momentu vyko bullshit to bullshit integration ;]
būtinai susitiksim kitų metų blogine!
sezono atidarymas
šiandieninis oras ne mane vieną pakvietė atidaryti antrinio transporto sezoną: malibas išriedėjo ant savo šiknaračio, o aš išsitraukiau longboardą. deja, bet miško keliukai dar pilni smėlio, todėl reik atsargiai ir ramiai. pabandžiau nukepti keletą filmukų, bet man dar mokytis ir mokytis, kur tą kamerą nukreipt, kad vaizdas būtų pagaulus.
senasis longboardas dar vis tarnauja kaip batų lentynėlė, tačiau ateis ir jo valanda! kojos nenorom bandė snaubaudavimosi judesius ir baimes, bet teks joms dar palaukti iki kitos žiemos. sportas sveikata, sveikam kūne gera degtinei!
šeimyninis gyvenimas
tikiuosi jūsų nekamuoja nuostaba, kodėl gi ponas pukomuko nebepildo savo dienoraščio? viskas labai paprasta – paėmiau ir apsiženyjau ;] dabar iki grabo lentos esu sužieduotas su pačia pačia iausia jone. buvom nuvykę pakopinėti medaus kelioms savaitėms į pensininkų rojų – kanarus. grįžau, o darbe toks šaršalas, kad net nepastebėjau, kaip prabėgo laikas. dabar vėl maunu atostogauti – šiąnakt ketvirtą ryto pajuda autobusas pilnas pramuštgalvių, kurie pasiryžę išsisnaubauduoti paskutinius kaulus ;] nusipirkau uodegikaulio apsaugą, kurią betestuodamas persirengimo kabinoje, sulaužiau akropolio gipsokartonines sienas.
svadba buvo superinė. visa giminė penkis prakaitus atšoko akomponuojant jonikai ir armonikai, pritrūko tik muštynių ir miegančių po stalais. juoką man kelia vos ne metus į priekį planuojantys: kai yra tiek daug laiko, tada prasideda visokios stradalkės dėl smulkmenų ir išsidirbinėjimai ;] jei jau yra apsisprendimas, tai reikia daryti čia ir dabar.
pasiruošt – rezoliucijų metas!
vienas iš metų galo metasusimąstymų atvedė iki minties, kad bėgant laikui visi mano skaitomi blogeriai vis labiau bręs ir įgys vis daugiau įvairios patirties, todėl juos skaityti bus įdomiau ir įdomiau. nežinia kiek tame tiesos ir kiek milijonų išimčių. bet labai norisi to palinkėti tiek sau, tiek kitiems.
juokingas tai reikalas – naujametiniai susimąstymai. bet, pavyzdžiui, neradau pernai metų savo naujametinių rezoliucijų. neužpostinau jų čia ir neberandu. nebegaliu sau pasakyti, ar nuveikiau ką tikslingo, ar padariau kokį planuotą pasiekimą? šįkart išstatysiu viešai, kad visuotinei pajuokai būčiau pasmerktas prabėgus metams ;] tik pirmiau reik užsimušti pusdienį pasižiūrėjimui į save.
dabar prisiminiau, kad praėjusi žiema buvo labai ypatinga, todėl nebuvo laiko ir susikaupimo jokioms rezoliucijoms. ir metai praėję keisti – galima pastebėti iš labai sutrumpėjusio knygų sąrašo. o ši žiema ir metai bus dar ypatingesni.
mano pirmas webinaras
šiandien pagaliau susiruošiau sudalyvauti mūsų partnerių Wily Technology rengtame webinare. sistema tokia: web’e pasileidi su kažkokiu activex priedu powerpointo skaidrių rodytuvą, o pranešėjo balsui skambini į konferencinį numerį telefonu. šio ryto pakvietime pastebėjau, kad pagaliau atsirado ir lietuviškas 800 numeris, nes iki tol reikdavo skambinti belekur į užsienį. jei neskambindavai, tai tik galėjai sau tyliai žiūrėti į kas kelias minutes pakeičiamą skaidrę. aišku kartais iššoka gyvi aplikacijos langai ir pranešėjas rodo demo (įdomiausia dalis), bet nėr kantrybės tiek išlaukti. to skambinimo į telefoną aš niekaip nesuprantu. geriau patalpintų flashinius įrašus normalius ir, kada kam patogu, tas ir pažiūrėtų. teoriškai per tą konferencinį skambutį gali užduoti klausimus pranešėjui, bet praktiškai ten tik smalsūs indai slebizavojo savo šnekta naivius klausimus, kurie aprašyti faq’uose.
čia aišku susiduria amerikoniškas ir žmonių mentalitetas. neįsivaizduoju amerikoniško bizno be konferencinių skambučių, balso pašto ir didlės dozės bulšitspyko. beje, gal kas žino, kodėl omnitelis paskambinus į 800 numerį pareiškia, kad “šiam abonentui ši paslauga neteikiama”? o tai kuriam abonentui teikiama ir kodėl? nes dabar tai daugiau nei pusvalandį buvau užėmęs pagrindinį kolegų telefoną ;]
aplankiau aš teatrą
pats to nežinodamas sudalyvavau festivalio sirenos hedlaineryje – ‘rekviem metamorfozei’. o ta ta. tokio pretenzingo mėšlo tikrai reikia paieškoti per visą pasaulį. gal aš neatvėriau kažkokių kultūrinių klodų, bet kūrinys, į vieną krūvą sumetantis hitlerį, aids, prekybą organais, lotyniškas sentencijas, teroristus ir prieš n metų internete perskaitytus juokus, suplokštėja iki sumuštinių folgos storio. juo labiau, kad ir metamorfozė tiesiog kanoninė – drugelis ištrūkstantis iš lervos suregzto kokono. tik tiek mums gali pasiūlyti tarptautinės kūrėjų pajėgos.
bet vaizdas+garsas buvo labai neblogas. jūra gėlių plius plius. prie nugarų prikibę skeletai plius plius. juostelių lietus plius plius. gitaros plius plius. grandiozinis šėlsmas plius plius.
praeitis smogia
jau tikriausiai daugiau kaip metus mano mašinos magė nebegroja radijos, todėl tenka klausytis kasečių. kadaise visai pakenčiamų kasečių buvo po penkis litus prikrauta dėžėmis maksimoje ar rimyje. bet dabar ten likę visiškos atliekos. praeitą savaitgalį tėvukai iškraustė paskutinius mano daiktus ir gavau dėžę vaikystėje iš radijos įsirašytų kasečių. deja, bet viena iš jų mirtinai įstrigo magėje, todėl nebeturiu nei kasetniko, nei radijos. važinėju dabar kai lochelis tyloje.
žemės jachta
besisvečiuodamas stokholme iš trečio taikymo suradau puikią parduotuvę rockawaybeach, kurioje nusipirkau naują longboardą. dabar turiu puikų landyachtz gaminį. važiavimas ir šiaip jausmas labai skirasi nuo senojo.
dar spėjau dvi naktis pasivažinėti ant naujojo viaduko saltoniškių sankryžoje, prieš jį atidarant. o dabar kažkaip vis neatsiranda kada prasilėkti – tai lyja, tai kiti užsiėmimai. gal kai grįšiu po atostogų. ryšium su tuo, kad turiu dvi lentas, norintiems siūlau prasilėkti vingiaparkyje.
kinopavasario ataskaita
pernai nuoširdžiai praignoravęs kino pavasarį, šiemet nutariau atsigriebt ir nusipirkau abonentą. jau išnaudojau devynis bilietėlius:
- daft punk’s electroma neypatingai. vaizdai gražūs, bet tempas veda į neviltį. be to, labai tikėjomės muzikos, kurios beveik nebuvo. nulis
- the bridge nepaisant nejaukios temos, tikėjausi pasigrožėti to tilto panoramomis, bet filmas buvo rodomas per trečdalį ekrano youtube kokybe. visi šnekantys numirėlių draugai ir giminės atrodė gerokai pamišę. labai studentiškas filmas. minus
- suburban mayhem iš screenshotų atrodė bus normaliai – tačkės bobos ginklai narkotikai ;] minus
- la planete blanche kažkoks nesusipratimas. kiekvieną šeštadienį sekmadienį per tv rodo žymiai įdomesnius filmus apie gamtą. galbūt vienas kitas geriau nušautas kadras. gaila nemačiau migruojančių paukščių, todėl negaliu palyginti. buvau labai alkanas, todėl visi žvėrys man priminė kepsnius. nulis
- an inconvenient truth verta pažiūrėti vien jau dėl to, kad pamatyti, kaip atrodo gera prezentacija. plius
- the road to guantanamo pirma filmo pusė, kur herojai bando vaizduoti, kaip jie nieko neveikė karo zonoje, ir net pirmieji sprogimai visai nieko. o toliau labai primena, kaip pigiose kirminalų šou laidose filmuojami nusikaltimų reenactment. visai be įtampos ir netikroviškai. nulis
- this film is not yet rated šitam režisieriui reiktų šlioptelt per makaulę: turėjo puikią temą, daug geros medžiagos, o susuko kažkokį marmalą. holivudo holivudui. kodėl mums turi rūpėti baisios seklės prisipažinimas, kad ji yra lesbietė? ir šiaip visas filmas kažkokia paaugliška piktdžiuga. minus
- the pervert’s guide to cinema šiame filme viskas gerai. tos trys valandos prabėgo nepastebimai – aš galvojau, kad dar tik įpusėjom. pliusplius
- life in loops (a megacities rmx) wtf? kas čia per nauja žvaigždė? pokalbiai prieš filmą, pokalbiai po filmo, dar pokalbiai, koncertai. žiūrėt gražu, muzika kartais labai gerai sulipus, bet šiaip visas filmas tai nelabai. nulis
dar liko vienas bilietėlis, net nežinau ką čia dar pažiūrėjus. tikriausiai doap: death of a president, dar vienas filmas, po kurio norėsis, kad pasaulyje nebūtų amerikos.
neikit vaikai į polikliniką
bendradarbė pakeliui į darbą išsisuko koją, todėl dabar mus tikrina darbo inspekcija. ta proga teko tvarkytis sveikatos medicininį pasą, nes esu teleterminalo operatorius ir dirbu naudodamas specifinius pasikartojančius judesius. be daktarų pažymos nežinia, ar aš dar tinkamas darbui. niekas net nemąstykit prašyti tokios pažymos iš šeškinės poliklinikos! man tai užtruko daugiau kaip mėnesį ir 8 vizitus į polikliniką. biurokratija yra OSAM :]
pkmk tmblr
iškarpos iš interneto. sukauptos per tumblr.com servisą. nereguliariai ir neįpareigojančiai.
he is professional dying man (via VHX)
buzz:
iOS UI Proportions (from Principia Arbiter: New Visual Proportions for the iOS User Interface, via Timoni West)
One thing I’ve noticed in a lot of custom iOS UIs (particularly ones designed by engineers) is a lack of attention to proportions. As this diagram demonstrates, the standard iOS UI has a visual rhythm—a major rhythm of 44 pixels and a minor rhythm of 11 pixels to be exact. When you work within this system for your sizing, spacing, and padding, your app will generally look and feel harmoniously iOS-like, even if the UI is heavily custom. When you don’t, it tends feels subtly off (as in the iPod playlist screen example given in the article).
This is super weird. Why are so many more babies born in the summer? I guess the winter blues really get to people? Crazy …
birthdays distribution is not uniform.
Who’s Going to Phoot Camp 2012? Find out now — don’t miss these super creative self-portraits! (Shown: Dan Busta’s incredible self portrait)
Face flapping photography
Tadao Cern sets people up in front of powerful fans and takes their pictures. Instant fun house:
Many more of Cern’s photos are available on Facebook. (via colossal)
Tadas on jkottke!
Internet artists, for all of their digital-native wisdom, should know better than to think .JPEGs are a viable commodity when they’ve seen multi-billion dollar industries like music, film, and newspapers run around like baffled idiots for the past decade trying to figure out why they can’t sell MP3s, MOVs, and PDFs like they used to in traditional media.
[#DIGART] Why Your .JPEGs Aren’t Making You A Millionaire | The Creators Project
is recaptcha digitising google street images?
PROMETHEUS-themed pop-up Paris Metro station, installed at Station Saint-Martin which was closed since 1939 and has become a “ghost station” of sorts.
Charlize Theron on her character in Prometheus (by RidleyScott2012)
