į startuphighway prisistatymą atkėblinau šiek tiek skeptiškas, bet pasirodo, kad tai 100% privataus kapitalo organizacija. iš pristatymo ir diskusijų supratau, kad jie tikisi didelio paraiškų antplūdžio, bet iš publikos neužsidegimo ir klausimų pro šalį aš nebūčiau toks tikras. aišku norėčiau klysti, bet man pasirodė, kad publikos dalis nėra girdėjusi apie sėkmingus užsienio startup akseleratorius. ar bent jau nežino, ką jie daro, kokia jų pridedamoji vertė ir kokias jie augina firmas.

akseleratorius tai ne konkursas, tai jūsų supista firma tik ant steroidų.

visą šį pavasarį su šeima praleidau paryžiuje. prieš išvažiuojant buvo kilęs gandas, kad mes emigruojame, bet realybėje viskas žymiai paprasčiau. žmona gavo galimybę tris mėnesius pasistažuoti paryžiaus ligoninėje, o aš kaip tik buvau tarpe tarp darbų, todėl išvykau pabūti stay-at-home-dad. pirmą mėnesį neturėjom interneto, tai nieko ir neatraportavau, o vėliau prisikaupė melejonas nuotraukų ir niekaip nespėjau jų suuploadinti. trys mėnesiai prabėgo ypatingai greit, gal tik paskutinės dvi savaitės lėčiau, nes jau norėjosi grįžti. eglė tik vieną kartą paklausė, o kada grįšime į vilnių ir daugiau neturėjo jokių pastebėjimų dėl gyvenamosios vietos.

aš prancūziškai nemokėjau ir neišmokau. bet pasibuvimo pabaigoje, jau pradėjau jausti, kad galbūt tą kalbą šiek tiek pramokti ir galima. be kalbos toje šalyje sudėtinga, nes šnekančių angliškai yra labai ribotas ratas.

karts nuo karto prisėdu patvarkyti nuotraukų, tai vis papildau savo flickr įspūdžiais iš paryžiaus ir apylinkių. pračekinkit “paris” rinkinį. dar vis nenuskanavau pusės juostelių, tai medžiagos iki kitų metų užteks ;]

kadangi nemoku programuoti jokiems telefonams, tikėjausi padėti programuoti webinį backendą, bet komanda šiam ir kitiems neaktualiems sumanymams priskyrė prioritetą “fuckit”, todėl savaitgalį praleidau rinkdamas duomenis apie vilniaus barus. alaus mėgėjų forumuose radau jau gerokai pasenusius alaus barų vilniuje sąrašus, kuriais remdamasis perskambinau visais telefonais ir išsiklausinėjau, kokį alų jie pilsto. juokingiausia buvo paskambinus chillout baro numeriu, kur atsakė, kad barą jau seniai pardavė, bet visuose interneto kataloguose prie to baro parašytas buvusio savininko mobilus. o paskambinus į cactus barą, savininkas aurimas atsakė, kad “čekiško alaus neturim ir neturėsim. su alubariu baigta!”. dabar užregistravom 40 barų vilniuje, kuriuose pilstoma virš 50 skirtingų alaus rūšių. jeigu apsiribojame tik barais, kurie turi įdomesnio pilstomo alaus, nemanau, kad jų rastume daugiau šimto. kaune ir klaipėdoje šis skaičius yra proporcingai mažesnis, o kiti miestai tokių barų tikriausiai turi iki dešimt. šiuos duomenis galima surinkti su šiek tiek pastangų, todėl programą galima paversti naudinga, net ir nesulaukus didelio bendruomenės dalyvavimo.

nežinau kaip ifone, bet androide  nepatyrusiems programuotojams aplikacijos gaunasi košmariškos išvaizdos, todėl mums labai pasisekė, kad po penktadienio prisistatymų prie mūsų prisijungė dizaineris simonas. su jo pagalba programa įgavo priimtiną išvaizdą ir mes tapome vieni iš trijų dirbtuvių nugalėtojų. visi norintys beta versiją gali atsisiųsti iš android marketo.

artimiausiu metu ruošiuosi pagerinti vilniaus miesto duomenis ir tikriausiai sudėsime kauno alubarius. tikiuosi, kad kolegos dar pašlifuos programos usability, o ateityje pagaminsim ir iphone variantą, kad ir pats galėčiau naudotis šiuo naudingu įrankiu.

renginys tikrai nustebino savo geranoriškumu, dalyvių gausa ir užbaigtų programų kiekiu.

aš atėjau pasisocializuoti ir apturėti gerą laiką, todėl viskuo likau patenkintas. tie, kas atėjo pasidaryti naujo biznio ar gauti nemokamų developerių, turėjo šiek tiek nusileisti ant žemės. o tie, kas į reikalą pažiūrėjo itin rimtai, tai turėjo būti priblokšti ;] mane vienu metu buvo apėmęs deja vu, nes veiksmas šiek tiek priminė saulėtekio verslumo mokyklą, bet tai tik tematinis panašumas.

dabar jau laukiu kito karto, nors neįsivaizduoju, kaip atrodys renginio dinamika, jei visiems dalyviams teks susimokėti už bilietą. nežinau ar leidžia taisyklės, bet manau, kad pradėt pitchinti galima dar prieš renginį: pasiskelbti draugų rate, pradėti rinkti komandą. jei yra noras užsiimti įgyvendinimu, tai reik pasiruošti darbo priemones.

mano tėtis infobaltą vadino kompiuteristų mišiomis, tai loginą galima pavadinti internautų mišiomis. nesvarbu, kas ten vyksta ir ar tai yra aktualu, bet sudalyvauti einame dėl žmonių. o susitikus su žmonėmis reikia išgerti alaus, todėl, paskatintas scorps ir užimdamas atsakingas ambasadoriaus pareigas, pasirūpinau pre-afterparty organizavimu. jeigu jūs nesate iš vakarėlių liūtų kartos, kuriems į tūsą ateiti iki dvylikos yra laža, tai užsakiau stalelį alaus namuose 18:30 – kaip ir  įprasta geriantiems po darbo iki paskutinio autobuso ;]

wtf? aš net sutikčiau sumokėti kelis litus, kad tik turėčiau progą pažiūrėti tuos įrašus sau patogiu laiku. net neparsisiųsti, o tik pasistreaminti. kodėl niekas nenori mano pinigų? visos kliūtys tik vadovų galvose. o dabar aš esu piratas.

aprašysiu, ką nuveikiau, gal kam bus įdomu arba turėsit gerų patarimų. pirmiausia per šventes sukurpiau puslapį ir patalpinau programą tinkle. voicelatch.com domeną pirkau jau senokai, būtent tėvo projektams, ilgai vargau, kol sugalvojau unikalų pavadinimą, kuris būtų į temą ir neužimtas google indekse. atsiradimas internete neapsiėjo be kuriozų – šiek tiek anksčiau vienas pažįstamas buvo pasisiūlęs įdėti programą į savo puslapį ir pamėginti pardavinėti. įvyko kažkoks nesusikalbėjimas, nes jis neturėjo jokio puslapio, o užregistravo voicecipher.com ir nieko mums nepranešė ;] dar nežinau, kaip išspręsime šitą klausimą.

svarbiausias mygtukas pardavinėjant yra “buy now”. daug neieškojau, bet pasitikėjau tudumo autoriaus pasirinkimu – tarnyba FastSpring, kuri  padeda daryti įvairias parduotuves internete. jie turi specialias priemones programų licencijų pardavimui. nėra jokio startinio mokesčio, nes jie ima procentus nuo pardavimų.

kitas paprastas žingsnis – programos užregistravimas įvairiuose programų kataloguose. ganėtinai keistas, bet standartizuotas pasaulis. kadaise programų gamintojai susitarė dėl standartinio programos aprašymo failo PAD. jį reikia patalpinti savo svetainėje ir tiesiog visiems pranešti šio failo adresą. radau katalogų sąrašą, surikiuotą pagal jų PageRank, užregistravau į pirmą keturiasdešimtuką. prastesnės kokybės katalogai programą į savo puslapius įtraukia nedelsiant. dažniausiai net duoda 5 žvaigždučių įvertinimą, kad tik savo puslapyje įsidėtum nuorodą į juos. kiti žada duoti penkias žvaigždutes, jei įsidėsi nuorodą į juos. nors truputį rimtesniuose kataloguose tikrinimas užtrunka ilgiau. dažniausiai siūlo susimokėti pinigus už greitesnį įtraukimą į katalogą. didžioji dauguma tiesiog nukopijuoja tai, ką randa PAD faile. bet, pavyzdžiui, softpedia padarė savo screenshotus ir šiek tiek patvarkė aprašymus. dar laukiu kol būsime įtraukti arba atmesti snapfiles.com, nes pagal compete.com, tai vienas labiausiai lankomų programų katalogų. tucows.com po kelių savaičių nuo registracijos vis dar esu 2781 iš 3004 patvirtinimo eilėje. aišku, už pinigus jie pastumtų mus šiek tiek aukščiau ;] download.com neleido registruotis, nes programos puslapis padarytas ant wordpress, o jie atsisako registruoti blogus. wtf? egzistuoja daugybė tarnybų, kurios už pinigus suregistruotų tavo PAD failą į šimtus ar net tūkstančius katalogų. išbandžiau tik nemokamą avangate pasiūlymą. nemanau, kad yra daug vertės atsirasti daugybėje abejotinos kokybės programų katalogų.

nežinau, džiaugtis ar verkti, bet šiandien internete jau pasirodė nulaužta mūsų programos versija. didelės apsaugos ir nebuvo, bet nesitikėjau, kad piratai dirba be švenčių ir taip operatyviai ;]

dabar dar ruošiuosi paieškoti tinkamos temos blogų, kurie sutiktų parašyti review arba paminėjimą apie mūsų programą. nesiruošiu už tai mokėti pinigų. galbūt galima padovanoti vieną kopiją nemokamai. didelių vilčių sulaukti daug pardavimų irgi neturiu, nes produktas labai jau specifinis: orientuotas į paranojikus, bet nežinia, ar pakankamai juos įtikinantis ;] dėl galimo vos vieno kito pardavimo nesinori mušti kainos. ties tuom ir pasibaigia mano marketingo idėjos…

tokie vat marketingo viceprezidento pasigodojimai ;]

atėjau – prie durų eilė, viduje minia žmonių, daugybė video kamerų ir žurnalistų. pasirodo, visiems rūpi paksienės toršerai ir brazausko džipas. filmuojančius kažkodėl išvarė už durų, bet tarp žiūrovų matėsi gan daug žurnalistų, kurie kruopščiai konspektavosi pirkimo eigą. todėl dabar delfyje galima paskaityti visas kainas. pirma parduota mašina buvo palydėta ovacijomis. nemačiau, kaip vyko statymai už tą džipą, bet kaina tikrai įspūdinga (28k), galbūt čia pats brazauskas nusipirko nostalgiškai ;] foteliukų pirkimo net nelindau žiūrėti, nes tame garažiukyje labai mažai vietos buvo.

po trumpos pertraukėlės atkakliausieji susigrūdo ankštoje patalpoje prie foto, kompiuterių ir paksienės toršerų. už toršerus statė labai keisti dėdės, gali būti, kad pakso reikalų patikėtiniai, nes su tokiais kiaulelės veidais ir juodais ploščiais būna tik iš politikos ;] foto prekių kainos buvo aktyviai didinamos, todėl slapta viltis įsigyti mamiya iškart išgaravo. kažkoks vyrukas, viso kambario džiaugsmui, apsirikęs vietoje skaitmeninės muilinės įsigijo juostinę. aš nutariau, kad negaliu grįžti namo tuščiomis, todėl pasiėmiau vieną mamyia objektyvą. bet tik todėl, kad niekas daugiau juo nesusidomėjo. vincentas buvo prašęs pabidinti už jį ant skaitmeninės muilinės, bet tai buvo kažkokia plytos dydžio 5 megapikselių seniena. nepaisant to, dėl jos susikovė gal net trys pensininkai. kai išeidinėjau, kaina jau buvo užkilus iki 150 lt.  didžioji dalis likusiųjų buvo žurnalistai ir kompiuterių pirkėjai. tikiuosi, kad jiems visiems užteko kompiuterinio barachlo ;]

gal kam reikia mamyia 150mm f/3.5 N manual focus 645 sistemai? skirtas prezidentiniams portretams!

mano 37 signalais išplauta smegeninė labai sunkiai virškino pirmą iljos pranešimą apie kompanijos darymą pardavimui. tačiau per šią savaitę paskaičiau įvairesnių straipsnių, daugiau pamąsčiau šia tema ir jau nesu taip priešiškai nusiteikęs šiai minčiai. we’re only in it for the money. bet vis tiek, ilja neturėtų taip greit nurašinėti pelningo verslo neskirto pardavimui. svarbiausia vinis, kurią reiktų pasiimti iš iljos pranešimo – “think global”. projektus lietuvai ar vilniui galima daryti tik iš altruizmo arba europos pinigų.

labiausiai pralinksmino kažkokios merginos naivus pareiškimas iš salės, kad ji pažįsta programuotojus, kurie yra baigę ktu ir už 1k lt suprogramuos ką tik nori.

dabar laukiam, barbenam pirštais į stalą, kol atsidarys startups.lt, o tuo metu galima prisijungt prie socialinio pokalbio facebook’e arba linkedin’e.