ateities verslo slidės
nors sau ne kartą sakiau, kad daugiau nesutikčiau savo noru apsiimti viešo šnekėjimo, bet eilinį kart suklupau ir sutikau perskaityti pranešimą konferencijoje ateities verslas 2010. tema buvo gana laisva, o auditorija labai neaiški, tai pasirinkau papasakoti apie cloud computing buzzwordą. šiuo metu aktyviai naudoju amazon web services paslaugas, todėl šiek tiek gaudausi šioje temoje. visada yra geriau pasakoti apie dalykus, kuriuos nors truputį išmanai ;]
kadangi supainiojau konferencijos datą, tai ruoštis pradėjau nestudentiškai anksti, nepaisant to, gerų skaidrių nepasigaminau, bet jei yra norinčių, jas galite atsisiųsti. ruošiausi kalbėti, todėl skaidrės skystokos. bet prieš mane šnekėjusio profesoriaus skaidrės buvo užpildytos su kaupu, todėl per mus abu gavosi pakankamai pauerpointo turinio ;]
įtaisiukų geidulys
visuotinės krizės akivaizdoje mano kolegos gavo bonusus ir prisipirko visokių gadgetų: liečiami puodai, klasikiniai puodai, nano puodai, aš-telefonai, puodai maišytuvai, kūrybiniai zen akmenys ir kitokie įtaisiukai. jau kelios savaitės kaip mane irgi yra apėmęs begalinis įtaisiukų geidulys. nueinu vakarais pastatau ebėjuje nelaiminčias sumas ant puodų. iš desperacijos net pradėjau statyti nelaiminčias sumas ant debiliškų walkmanų ir neaiškios paskirties cowon gaminių. savaitgalį neatlaikė nervai ir nusipirkau naują siurblį, bet jis visai nenumaldė mano gadget lust.
pamokanti vieta šitoje istorijoje yra ta, kad man visai nereikalingas joks portable įtaisiukas, nes aš visada esu labai stacionarus, o ilgas distancijas dažniausiai įveikiu už vairo. galbūt čia man atsiliepia, kad mano laptopas jau metus be batareikės, bet vis tiek nepakeliamai sunkus? dar keli mėnesiai ir baigsis jojo nuomos laikas. išsivaduosiu nuo šito svarmens ;]
geros javascript dalys
nors daug laiko praleidau programuodamas visokias webines aplikacijas, bet taip niekad iki galo ir neįvaldžiau javascripto. moku pakopipastinti tinkamus bajerius ir išgaudyti paprastas klaidas, bet iki objektų ir prototipų lygio nepakilau.
prisiskaičiau patarimų, kad karts nuo karto reik išmokti naują kalbą, ir nutariau, kad imsiuos javascripto. pirmiausia todėl, kad nieko nereik instaliuoti, o rezultatai lengvai matomi, be to, turiu kelias mintis, kurias noriu įgyvendinti. lyg ir nesu uniglotas, bet senosios žinios labai greitai rūdyja, o kai kurių visai nesinori atgaivinti: teko šiek tiek susidurti su c ir c++, kurių irgi nesu įvaldęs, bet vos tik pagalvoju – purto. neseniai kolega uždavė klausimą: kokia kalba uždirbai pirmuosius pinigus? labai nustebau, bet mano atsakymas – perl ;]
per kelias valandas perskaičiau knygelę apie javascript: douglas crockford – javascript: the good parts. kiekvienai kalbai reikėtų tokios knygelės – tikro eksperto nuomonė apie tai, kaip geriausiai išnaudoti stipriąsias kalbos dalis, bei perspėjimas apie vietas, kur veisiasi drakonai. dabar jaučiuosi pasirengęs mestis į extjs ar jquery glėbį.
likimo ironija, bet po šio mano sprendimo, teko pramokti visai kitą kalbą: visual basic for applications. excelio makrosuose programavau grafų algoritmus ;] iki šiol nebuvau parašęs nė vienos vba kodo eilutės, todėl labiausiai nervino, kad visa msdn dokumentacija yra apie .net vb, kuris neturi beveik nieko bendro su vba.
profesinė šventė
jau ketvirtus metus iš eilės, darbe nuoširdžiai švenčiame programuotojų dieną. anksčiau darydavome mini programavimo olimpiadą – sprendėme akademinius uždavinius. tačiau toks užsiėmimas labiausiai džiugino ir kėlė nostalgiją tik seniems olimpiadų veteranams. tai geriau, negu iki numirimo kalti kveiką, bet nauja karta reikalavo naujų renginių.
šiemet su dideliu pasisekimu išbandėme robocode. šiame žaidime reikia parašyti algoritmą tankiukui, kuris vėliau turės dalyvauti mūšyje ir laimėti prieš kitų žmonių parašytus tankiukus. bendradarbiai, pasidalinę komandomis, kelias valandas kūrė robotus, o po vakarinių vaišių surengėme robotų čempionatą. ši vakaro dalis buvo pilna azarto, šūksnių ir buvo įdomi net ir nedalyvavusiems robotų gamyboje.
dar kartą sertifikuotas!
šiandien išsilaikiau egzaminą ir esu sertifikuotas soliucijų developeris websphere message broker platformai. o dydysis mėlynasis broli aibyem! jeigu kas nors susidursit su labai skaudžia cobol integravimo su idoc ar ebXML problema, būtinai kreipkitės į mane. aš jums padėsiu jūsų varganus copybook’us perversti į nuostabius tag delimited stringus! kreipkitės į mane, ir mes galėsim kartu tampyti mažas įkonėles ir grakščias rodiklytes tarp jų!
būsiu sekretore mašininke
visą dieną prasėdėjau atsišviežinimo kursuose apie 2007 outlooką ir wordą. iš mūsų klasės šaipėsi visas mokymo centras, bet man patiko, atsirėžus dalį dienos, pasėdėti minkant naujus ofiso mygelius. pagaliau ir aš susiruošiau migruoti iš saugaus 2003-iųjų užutekio. tikriausiai dar ilgai jį prisiminsiu su nostalgija, nes naujame niekaip nesugebu jaustis gerai. nuo pat pirmo 2007 pristatymo aš laukiau užduočių ir kalendoriaus integracijos, bet dabar, kai jau savaitėlę naudojuosi, dar vis nesurandu gudraus tos integracijos išnaudojimo.
naujam worde visai patiko nauji elegantiški defaultiniai dokumentų stiliai. tiek šriftai, tiek spalvų sąskambiai tikrai geresni nei anksčiau. labiausiai tas matosi powerpointo temose, kurios visada būdavo šlykščios ir, darant skubią preznetaciją, reikdavo rinktis mažiausią blogybę.
labiausiai laukiu, kol pagaliau outlook’as atsisakys netikusios postitų metaforos ir notes skiltis taps normalia užrašine įvairioms pastaboms. dar viena savybė, kuri, man rodos, išgelbėtų pasaulį, tai į outlooką integruotas projektų sąrašas, pagal kuriuos būtų galima grupuoti užduotis ir skirstyti užrašus. taip, galbūt galima išsiversti su kategorijomis arba naudoti onenote, bet tai galėtų būti vidinė outlook funkcija.
beje, ar žinojot, kad galima pasikeisti vimdančiai mėlyną ofiso spalvą į nuobodžiai pilką arba neįskaitomai juodą?
lazy web, o lazy web!
pagelbėkit, mielieji! gaidelis windows live writer visas mano š raides keičia į html entity š. tik š raides. visos kitos lietuviškos raidės nesikeičia. tas pakeitimas įvyksta ne postinant, o vartantis tarp normal ir html view. net nepasivarčius, postinant tai irgi įvyksta. man tai nepatinka. visai nepriklauso nuo to, ar mano koduotės utf8 ar windows-1257. niekaip nepavyksta susigūglinti pagelbos. ar dar kas nors naudoja wlw lietuviškiems tekstams, ar čia aš vienintelis š-less?
wii!
jau du mėnesius esu laimingas wii konsolės savininkas. tai buvo impulsyvus pirkinys tenerifėje, kurioje nėra pvm, todėl visokie gadgetai yra gerokai pigesni (jei neapgauna miklūs indusai). jau šiek tiek atlėgo euforija, wii sports tenise pagaliau perlipau 2000 taškų, tai galiu pagirti visiems, koks puikus tat daiktas ;]
iš bendro internetinio haipo man labiausiai įstrigo žinutė, kad su wii žaidžia net tie, kurie iki tol niekad nežaidė. o taip! mamos ir mergiotės, kurios geriausiu atveju dėliojo kortas žaliam fone, puikiausiai mosuoja tenise ir boulinge.
wii yra puikus vakarėlio užsiėmimas. su alkoholiu ar be jo, labai smagu išdaužyti paskutinį kvapą iš draugelio. štai vyksta epinis mūšis tarp hitlerio ir darth vader! beje, čia iš pasisėdėjimo darbe, ateikit dirbti ir bus proga susiremti ;]
juokinga, bet prie interneto wii prisijungė, tik tada, kai nurodžiau, kad gyvenu londone. todėl dabar į wii gaunu londono oro prognozes, o interneto shope visos kainos svarais. prie tinklo wii jungiasi per wifi, todėl vis vienu laidu mažiau. pilnam komplektui reikia nusipirkti papildomų kontrolerių, bet tai nebėda. elektromarkt kažkodėl užklijavęs didesnes kainas, negu reikalauja pinigų prie kasos. štai vyksta kontrolerių išpakavimas. pirmąkart gyvenime už pinigus įsigyjau originalios programinės įrangos (oem windowsai nesiskaito). nusipirkau operos browserį ir kelis senobinius žaidimus. dabar galiu su wii remote junginėtis muziką savo muzikos serveryje. nebereikia aiškintis, kaip prikergti į ubuntų infrared pultelį.
žaidimai lietuvoje brangoki, todėl užsipirkau glėbį austrijoje. kai visi nusibos, teks čipintis. nes pimpis amazonas nesiunčia žaidimų į lietuvą…
labai daug džiaugsmo. du nykščiai aukštyn.
muzikos serveris
dėmesio, toliau seka ypatingo kompiuterastizmo tekstas ;]
norėjau tik pasigirti/pasiguosti, kaip aš išsprendžiau milijonų besikaupiančių mp3 failų problemą. vieną dieną susikaupiau ir užsisakiau vien tik kompiuterio dėžę su 1TB disko talpa. deja, bet norint gauti mokesčių lengvatą, teko ponui scorps įsūdyti kažkokį monitorių, o pačiam įsigyti pelę (reikalingą) ir klaviatūrą (nereikalingą). nieko blogo neįtardamas visą tai bandžiau atlikti per labai puikiai organizuotą firmą “fortakas”, atleiskit man už naivumą.
į kompiuteriuką sudiegiau ubuntu, kuri diegėsi žymiai maloniau už mano paskutinę bandytą linux distribuciją – slackware 3.4. vienintelis dalykas prie kurio užstrigau – xvncserver konfigūracija. gal dvi dienas prasėdėjau, bet man nepavyko padaryti, kad xvncserveris rodytų login langą. nepaisant to, aš vistiek galiu ant savo windowsinio laptopo matyti remote gnome desktopą. daugiausiai bėdų tikėjausi iš savo wireless konfigūracijos, bet prijungti ubuntu prie mano naminio vajerleso buvo žymiai paprasčiau nei windowsus. truputį turėjau išgąsčio, kai persijungus elektrai, serveris per dhcp įgavo naują ip, o aš tai neiškarto aptikau. jau galvojau, kad teks skolintis monitorių iš to pačio scorps.
muzikinė dalis: visus mp3 guldau į katalogą, kuris prieinamas per samba, kaip paprastas windowsinis pasharintas folderis. tą katalogą stebi stebuklingas softas mpd, kurį galima valdyti per komandinę eilutę arba milijoną visokių grafinių ir web klientų. šiuo momentu mano išsirinktas playeris – pitchfork. deja, su juo galima tik gamintis aktyvų playlistą, o aš norėčiau dar žvaigždutėmis ir tagais žymėtis, kaip man patiko perklausytas albumas. išeitys dvi – susiprogramuoti papildomas funkcijas pitchfork’e arba ieškoti naujo playerio.
dar neįgyvendintas sumanymas – pajungti prie šio serverio mano seną gerą išorinį sbLive, kuris turi infrared nuotolinį pultą. taip pat norėčiau kada nors, kai leis biudžetas, nusipirkti normalų stiprintuvą ir kolonėles, nes dabar groju per kažkokį prieštvaninį panasonic kasetniką (nesijuokit).
hiveminder triukai
jau rašiau, kad savo asmeniniam todo sąrašui naudoju hiveminder.com tarnybą. šią savaitę įvaldžiau du naujus triukus: “but first… and then…” panaudojimas ir someday/maybe sąrašas.
kai prisivedi daug užduočių, kuriose neužsistatai datos jų paslėpimui ar padarymui, pirmame puslapyje nebesimato, kokios užduotys šiuo metu aktualios ir kurias gali pradėti daryti. tada labai padeda funkcijos “but first… and then…”, kurios leidžia užduotis sujungti į logines grandines. taip iš pirmo puslapio dingsta visos užduotys, kurių įgyvendinimui reikia pabaigti kitas užduotis. dar tokiu būdu galima kaip užduotį užsirašyti projekto tikslą, o su “but first..” užduotimis pildytis žingsnius jam pasiekti (project ir next action pagal gtd).
kitas ilgai mane neraminęs dalykas – kaip užsirašyti someday/maybe užduočių sąrašą. tokios užduotys neturi aiškaus starto, bet ir neturi maišytis tarp kasdieninių užduočių. vienas iš būdų – tokioms užduotims sistemingai daryti “hide for a month”. man pavyko šiam tikslui panaudoti hiveminder grupes. teoriškai grupės skirtos keliems žmonėms dirbti prie bendro užduočių sąrašo. tačiau aš suskūriau grupę “someday/maybe”, kurioje esu vienintelis narys. svarbiausias triukas – įdėjus užduotį į šią grupę, reikia išvalyti “owner” laukelį, tada šios užduotys nebesimaišys pirmojo puslapio sąraše.
ir paskutinė gudrybė – meniu jusotoje įsidėti nuorodą į šį someday/maybe sąrašą. tas nėra būtina, bet maži patogumai labai keičia mano elgseną. naudodamas opera user script, kas yra firefox greasemonkey atitikmuo, pasidariau labai negudrų skriptuką:
document.addEventListener(
'load',
function addMenusForHiveminder() {
menuUl = $('navigation').all[1];
menuUl.innerHTML = menuUl.innerHTML +
"<li class='toplevel closed'><span class='title'>"+
"<a href='/groups/752/unowned_tasks'>someday</a>"+
"</li></span>";
},
false
);
šiuo metodu galima įsidėti į meniu ir kokias nors gudrias paieškas. tik pirmiau reikia užchekinti “learn javascript” iš someday/maybe sąrašo ;]
pkmk tmblr
iškarpos iš interneto. sukauptos per tumblr.com servisą. nereguliariai ir neįpareigojančiai.
Holy crap this is an awesome skate video.
Are you up for a thought experiment? What if we chose to regard the 2,973 innocents killed in the atrocities of 9/11 not as victims but as democratic martyrs, “sacrifices on the altar of freedom”? In other words, what if we decided that a certain baseline vulnerability to terrorism is part of the price of the American idea? And, thus, that ours is a generation of Americans called to make great sacrifices in order to preserve our democratic way of life—sacrifices not just of our soldiers and money but of our personal safety and comfort?
In still other words, what if we chose to accept the fact that every few years, despite all reasonable precautions, some hundreds or thousands of us may die in the sort of ghastly terrorist attack that a democratic republic cannot 100-percent protect itself from without subverting the very principles that make it worth protecting?
David Foster Wallace (via southpol)
The story goes that a man was upset that his neighbor kids would always play on his lawn and damage it. So he decided to pay each child to play on his lawn. The surprised kids gladly accepted. After a few days the man told them that he could only afford to pay them half of the initial rate. The kids accepted this reduced rate but were less then enthusiastic. After a few more days the man cut his pay to almost nothing and the children were so upset that they left, vowing never to play on his lawn again unless he increased their pay. Problem solved.
Why pay for performance does not work and may impair patient care
Fascinating. As you dive deeper and deeper into what makes a good doctor, it starts looking like we’ll never know. However, I do believe that deinstitutionalizing medicine and bringing back the concept of the neighborhood doctor would do wonders in making people “feel” like they’ve got a good doctor. It’s just a hunch, but I believe in the therapeutic power of good relationships.
The vast majority of doctors are average and above. We should really be worrying about making the bottom rung doctors average doctors.
(via jayparkinsonmd)
Nina Simone - I Put A Spell On You (MiMOSA Remix)
There’s never been anything like what Ron Howard and Akiva Goldsman are proposing for their adaptation of Stephen King’s Dark Tower: a television show that crosses over with three movies, using the same cast for both. Can this even work?
Ron Howard and Akiva Goldsman’s Dark Tower adaptation: a totally insane mix of TV and movies
That sounds badass. Although I’m not a huge Dark Tower fan, I’d certainly be interested in this kind of project.
(via kukkurovaca)
Psy’Aviah - Sweet Hard Revenge (Dead Errant Soul Remix)
from album Eclectric
(i’m certain i have uploaded this song before, but i cannot find it on my tumblr, so it must be my memory making up lies)
But how did, for example, Linux make its way to China? The story that should be told more often is that Helsinki University’s doctoral student Dr. Gong Min upon returning to China in 1996 had 20 diskettes in his luggage containing that moment’s version of Linux. Shortly after that first Linux distro (collection of software) was available in China.
How Linux Got To China And The Nordic Open Source Miracle - ArcticStartup
New Amazon EC2 Micro Instances - New, Low Cost Option for Low Throughput Applications
currently reserved instance of t1.micro for 1 year costs 54$. i don’t know the performance characteristics of t1.micro, but this could be cheaper/better than shared hosting for some problems.
