pasisnaubaudavom
šiemet žiemos poilsiui pasirinkom italiją – livigno. ten jau tikriausiai visa lietuva yra gėrusi, bet mums tai buvo dar nebandyti šlaitai. viskas labai patiko: miestukas, infrastruktūra, kalnai. tiek sniego dar neteko matyti gyvenime. miestelis yra slėnyje tarp dviejų kalnų, bet vieną šlaitą aplankiau tik vienąkart, nes kitomis dienomis jis buvo aptrauktas rūko. labai patogu – kai vienoje pusėje blogas oras, yra šiek tiek šansų, kad kitas kalnas bus giedresnis. vieną dieną aplankėm gretimą miestuką – bormio, kurio trasos man labai patiko.
šiemet ant kalno turėjom daug muilinių, todėl prisirinko pilnas dvd foto ir video medžiagos. dienomis gamindavom kadrus, o vakarais montuodavom filmukus. montuoti filmukus yra labai evil darbas, bet kažkas jį turi padaryti, nes peržiūrinėti šimtą neapkarpytų filmukų irgi evil užsiėmimas. niekaip negaliu į vimeo užuploadinti didžiausio savo masterpyso, nes 320mb per naktį vis nušoka – laikas pasikeisti savo wireless routerį.
čia linksmiausias iš visų filmukų. mūsų neįleido į snowparką, tai tramplinus radom trasos pakraštyje. gal ir gerai, nes po šios treniruotės snowparke buvo demonstruojamas visai kitas lygis ;]
oro industrijos pokštai
praeitą savaitgalį šiek tiek skraidžiausi lėktuvais. pirmąkart gyvenime skridau už savo pinigus ;] bet pigių skrydžių palaima dar manęs neaplankė. lankiau labai neblogą suomijos miestuką kuopio. tik atskridus suomiai man iškrėtė pirmą pokštą: vienintelis ir paskutinis tos dienos autobusas iš orouosto nelaukė, kol keleiviams bus grąžintas bagažas, ir išvažiavo tik su bebagažiais. beje, lėktuvas helsinkis-kuopio labai juokingas, praktiškai autobusas su prilipdytu ant stogo sparnu.
grįžtant gi, pilotas kažką pabarbaliavo suomiškai ir pranešė: “we are having technical difficulties. now we will try to turn off and on the plane.” suimė juokas, kad dar privers mus išlipti ir sulipti, kaip anekdote apie kompiuterastus. lėktuvas (embraer) kokias 5 minutes po truputį išsijunginėjo. išsijungė kondicionieriai, todėl stiuardesės iškart puolė dalinti vandenį. po to, per kokias 10 minučių, palaispniui sustartavo visi lėktuvo dalykėliai. dar po kažkiek laiko pilotas pranešė, kad restartas nepadėjo ir jie dabar skambins į techsupportą ;] prabėgus kažkiek laiko džiaugsmingai startavome…
visa ši istorija šiek tiek užtruko, todėl nebespėjau helsinkyje į savo lėktuvą. tą dieną finnairas nebeturėjo skrydžių tiesiai į vilnių, todėl mane operatyviai įsodino į briuselį su labai juokingu ranka rašytu bilietu. ta proga, gavau susipažinti su nenormaliai dideliu briuselio orouostu, nes nuo išlaipinimo vartų iki įlaipinimo vartų, ganėtinai skubėdamas, sugaišau visas 45 minutes skirtas persėdimui. namo skridau prabangiu saab 2000 vardu “dzūkas”. labai daug vietos kojoms ir sėdynės odinės, bet besivartant nutrūko saugos diržas, o mano iliuminatorius kažkodėl apledijo iš vidaus.
taigi, vietoj niekingos trijų valandų kelionės, praskraidžiau visas devynias. antrą kartą pabuvojau tranzitu briuselyje. apturėjau daugybę single serving patiekalų, bet, ačiū dievui, išvengiau single serving draugų.
snaubaudavimasis
be ypatingų traumų įveikiau septynių dienų snaubaudavimosi maratoną. prieš kelionę tikinau save,
kad moku stovėti ant riedlentės, todėl snieglentė didelių problemų nekels. o, vargeli, kaip aš klydau.
pirmąkart atsistojęs ant šlaito ir palengva slysdamas žemyn suvokiau, kad neturiu nė mažiausio supratimo, kaip ir ką daryti.
dvi dienas, gulinėdamas ant sniego, keikiausi ir klausiau savęs, kodėl aš nelikau slidininku.
bet trečią dieną (taip pat nutiko ir pirmąkart slidinėjant) įvyko persilaužimas.
negaliu pasakyti, kad snieglentė kažkuom ypatingai būtų smagiau už slides, bet kitais metais vėl būtinai snaubauduosiuos.
keli pastebėjimai:
- čekų kalnai juokingai maži
- čekų maisto porcijos nejuokingai didelės
- pustuštis autobusas yra ++
- nuo eilės prie keltuvo kylantis garas
- iškalbingai pikti lenkų slidininkai, netyčia pervažiavus jiems per slides
- prie alaus užsisakius czech dumpling, sužinoti, kad angliškai taip vadinasi kniedlikas,
kuris duotu atveju pateikiamas tiesiog kaip sudžiūvęs batonas - labai gudri mintis pasitepti nutrankytą šikną dvi dienas deginančiu tepalu
pasiimkit dalelę indijos
nesėkmingo išlaidų planavimo dėka iš indijos grįžau su gan storu rupijų pluošteliu.
buvau nuoširdžiai įsitikinęs, kad neturėsiu didelių problemų atverčiant jas atgal į litus.
deja, man nepadėjo net juokingas parex bankelis, visą parą dirbantis prie stoties.
gal kam reikia 60lt vertės rupijų pluoštelio? arba žinot, kur kitur pasimainyti šiuos pinigus?
sugrįžtuvės
jau parvykau. bagažas atkeliavo viena diena vėliau, nes užtruko pas šarlį de golį. pliusplius mūsų oro uostui, nes lagaminą man patys atvežė į darbą. grįžau su labai dvejopais įspūdžiais: dar niekur neteko matyti tiek skurdo ir purvo, bet tuo pačiu neteko ir taip prašmatniai gyventi. tik atsivertęs atsivežtą fotoalbumą apie indiją pamačiau, kiek gražių vietų neteko pamatyti. užtat dabar turiu aiškesnį vaizdą ir nuomonę apie indijos outsourcing biznį.
dar šiek tiek indijos
- mūsų kolegos indai, sakydami “taip”, kraipo galvas į šonus, todėl atrodo, kad su viskuo nesutinka. kai kurie tas galvas krutina taip keistai, rodos sirgtų parkinsono liga.
- po nemokamo vyno vakarėlio penktadienį, rytas buvo pasitiktas prasta sveikata. bet paaiškėjo, kad tai ne pagirios, o nuostabaus žarnyno sutrikimų savaitgalio pradžia.
- viena nuotrauka pakeliui į darbą.
- vieną vakarą pakliuvom į gatvę, kurioje nėra eismo. vaikštant tik tarp pėsčiųjų, atrodė visai civilizuota šalis :)
- uždarytos gyvena tik vištos, visi kiti gyvuliai ragauja laisvę ir kapitalizmą. šunys, asilai, karvės, avys, kiaulės, beždžionės laksto ir miega gatvėse.
- visi gyvuliai aptingę ir ramūs, tik kiaulės trykšta optimizmu.
- šunys – lietuviškų kiemsargių broliai, rodos ims ir prabils lietuviškai.
- ant sunkvežimių galo užrašyta “HORN – OK – PLEASE”. dažnas neturi jokių veidrodėlių, tai reik pranešti, kai artiniesi.
- važiuojant autorikša pakliūti į sunkvežimių apsuptį – visiškai nesmagu.
- nustojo lyti ir išlenda saulė, bet vietomis tokia pliurzė, kad įklimpę žmonės tiesiog palieka batus.
hello india
trumpai iš kelionės:
- pranešėjas lėktuvo radijuje: some speakers may have paid a fee to appear on this program.
- vienintelis keleivis, kuriam iškratomas lagaminas – amerikonas su treningais ir kazirka.
- indiškos bobutės keliaujančios lėktuvu su penkiais lagaminais, sariais ir išvirtusiomis riebalų klostėmis.
- indijos muitininkas su tokiomis gauruotomis ausimis, kad net šapranausko herojus atrodo kaip plikis.
- lyja, lyja, tada dar truputį lyja, o tada vairuotojas skubina: “very faster. rain is come”.
- apsauginiai su tiek žvaigždžių ir antsiuvų, kad atrodo kaip generolai.
- labai visi gviešiasi panešti lagaminus, gal jiems nuo to daug laimės, nes grynųjų dar neturiu :)
- niekas net negalvokit keliauti į indiją lietaus sezonu…
- šventa karvė greitkelyje.
- net ir koridoriuose visi vaikšto prieš eismą, todėl kažkokiam vargeliui išdaužiau kavą iš rankų.
- corporate networks, kuriuose nėra interneto. ir jis neatsiranda net penkiems indams lakstant susiėmus už galvų.
- po eilinių indiškų pavalgymų tampu valgių ekspertu.
- šiandien krišnos gimtadienis. yra badaujančių, o vakare bus statomos žmonių piramidės.
- dar neperprantu hindu-english, tai dažnai tik šypsausi ir linksiu galva.
suomiukai
trindami naktines helsinkio gatves, aptikom puikiai skambančią linksmintuvę. gykiniai vyrukai sukiojo beveik namudinius aparačiukus, sustartinai linksėdami žąsiukų kaklais. nors viduj buvo karšta kaip pirtyje, bet gretimoje gatvelėje buvo pristumta mobili suomiška pirtelė ant ratų. neišbandėm, nes malkos jau buvo pasibaigusios.
po truputį karščio išvargintieji išbyrėjo socializuotis į gatvę. bet piktos padavėjos suvarydavo visus atgal, nes po kažkelintos valandos negalima gerti gatvėj prie baro. va, prisiminiau, apie ką aš čia rašau. taigi pakliuvom į suomiškas muštynes! keli vyrukai labai juokingai stumdėsi ir daužėsi, o kai nutarėm juos išskirti, tai kaip bobos viens kitam į plaukus susikibo. tai dviese gaidukus tempėm į šonus, o trečias pirštus atlupinėjo. išskirtas bjauriukas pasičiupo butelį, nusidaužė į šaligatvio kampą ir ramiu žingsniu grįžo aiškintis. suomiški jo draugai jį numaldė, todėl jiems anas išdaužė cd playerius. labai puikus buvo vakaras :)
jūros paukščiai šlykščiai klykia
savaitgalį aplankėm ištremtus į suomiją draugus. yra super važiuoti visą naktį, turint tik vieną cd. ir puiku, atvažiavus į taliną ketvirtą ryto, sutikti vietinius, besiblaivančius ant kelkraščių.
gėjus keltininkas mūsų dviračiams pardavė motociklų bilietus, todėl kelte užsiclaiminom dėžę alaus, o suomijoj kažinkiek eurų ir atplaukėm į pliusą. grįžtant gi keltininkai kažko nesužiūrėjo ir kelto vartai dviračius sutraiškė, dabar bus claiminamos naujos transporto priemonės.
jokioj šaly dar nemačiau taip nuoširdžiai apdergtų skulptūrų. galėtų humanistai suomiai ir pašaudyti į paukštukus.
ar galima kelionę užskaityti alkoturizmu, jei visi gėrimai atsivežti iš tėvynės?
tatrai’2003 #7
besitvarkydamas radau seną bloknotėlį, kuriame užrašai iš kelionės į tatrus. visokie telefonai, kortelių numeriai, pinigų skaičiavimai ir išbraukytų dienų kalendorius. dar yra keli štampukai iš kalnų namukų, juos reiks atskanuoti paskutinei istorijai. prieš naikindamas šį bloknotėlį, noriu tik išrašyti likusias sustabdytas mašinas.
paskutinis šios temos įrašas buvo daugiau kaip prieš metus, mažai teprisimenu, o juo labiau ir nebeįskaitau.
-
sankryža – žilina – sunkvežimis
ryte prisivalgom kukurūzų burbuolių ir grįžtam atgal ant tilto. vieta nepatogi, bet mums sustoja sunkvežimiukas. sunkiai susitalpiname dviese priekinėje sėdynėje. perveža per visą miestą ir paleidžia ant trasos. ten ilgai stoviniuojame. laukiam, kol išvažiuos stabdančios merginos. einu pakalbinti kaip sekasi. išvažiuoja vaikinas, stabdęs su dviejų raidžių užrašu, bet mes, deja, nežinome, kokių mums reikia raidžių. net ir jis stovėjo keletą valandų. nusileidžiame prie tvenkinio užkąsti ir užgerti alaus. maudytis netraukia, nes nešvarus vanduo. - žilina staryj smokovec – žiguli lenktynininkas
vėl užsilipam ant trasos ir sustabdom mėlyną žigulį pirmuką. nešasi per vingiuotus slėnių keliukus, kiek tik traukia mašina. pakeliui daug arbūzų pardavinėtojų. vairuotojas – vyrukas virš trisdešimt. šiek tiek pamena rusų kalbą. nesusišnekam, kur jis važiuoja. atveža į patį staryj smokovec ir paleidžia. - perlipam pėškom per tatrus iš slovakijos į lenkiją. ši dalis verta atskiro įrašo.
- siena – novy torg – kantri vyrukas
stabdom prie išvažiavimo iš muitinės. su užrašais ir be. sustoja džinsuotas vyrukas, besiklausantis išskirtinai country. paleidžia sustojime už miestuko. - novy torg – TED – citroenas vakarienė
lyja lietus, bet dar nespėjam pasislėpti po stogeliu, o jau sustoja sidabrinis citroenas. vairuotojas kažkada pats daug tranzavęs. dabar turi įpakavimo firmą. papuolam į tokią liūtį, kad net valytuvai nespėja darbuotis. vairuotojas ruošiasi spausti beveik iki pat ryto. pakeliui pavaišina vakariene. artėjant nakčiai apsigalvoja ir nutaria nakvot pakelės motelyje. mes statomės palapinę už fūrų stovėjimo aikštelės. jis sako ryte išvažiuos prieš šešias. mes žinom, kad nespėsim atsikelti ir atsisveikinam. netoli mūsų polski fiatas atveža kelias naktines plaštakes, kurios greit išnyksta tarp fūrų.
ryte pusryčiaujam degalinėj ir girdim lietuvišką šnektą, pasiprašom pavežami, bet sako, kad neturi vietos. - TED – torun – fura kurva
ilgokai tranzuojam ant išvažiavimo ir pagaunam fūrą. negreitai, bet užtikrintai braunamės per lenkijos kelius. vairuotojas varginančiai kalbus. reik pastoviai klausytis lenkiško burbuliavimo ir atspėti, kada pasakyti ‘tak’, o kada – ‘nie’. kiekvienas jo sakinys baigiasi priežodžiu ‘kurva’. įtikina mus nelipti poznanėj, o važiuoti į torun. - torun – olsztyn – truko busas radija
mus paima vyrukas su autobusiuku. keliai visur remontuojami, pastoviai kamščiai. atveža ant miesto išvažiavimo. pradeda temti. stabdom su mirksiuku, bet paima už mūsų stabdantį lenką, kurio visai nesimato. spjaunam ir einam ieškoti vietos nakvynei. - olsztyn – mragowo – subaru pikink
dar paskutinį kart nueidamas nuo kelio kilsteliu ranką ir sustoja juodas subaru. jaunas vyrukas su sūnumi važiuoja į šeimos pikniką. pastoviai skamba telefonas – nekantrauja susirinkę giminės. nerandam pikniko vietos net su mūsų žemėlapiais. storas giminaitis siūlo mus papjauti ir pasiimti pinigus. juokiamės truputį sukąstais dantimis :) visai tamsu ir neturim nieko gert. praeinam pro kažkokį baikerių suvažiavimą. ant scenos dainuoja girtos mergiotės. gulam miškelyje ir malšinam troškulį agurku. - mragowo – mykolaiki – 20km
neprisimenu ar tikrai su viena mašina važiavom. pirmas paėmė kažkoks dėdulė. - mykolaiki – ostrada – alus šuniukas golf
šitos mašinos irgi nepamenu. tik žinau, kad paleido mus visiškam užkampyje. kelias lopytas-sulopytas. mašinų nėra, į mus keistai žiūri kaimiečiai. nuėjom ir išleidom visus likusius zlotus alui, o tada nutarėm žygiuot tolyn, gal prieisim kokią sankryžą. - ostrada – orzsysz – ford probe
kaip tik iš kitos sankryžos išriedėjo baltas ford probe ir mes į jį šiaip taip susirangėm. pavežė tik iki artimiausio miestuko. - orszysz – elk – tranzgolf
pavežė iki išvažiavimo iš elk, kažkokia moteriškė su morkviniu golfu, buvusi tranzuotoja. stovim stovim, kol nutariam tranzuoti atskirai, gal po vieną greičiau. - elk – augustov – istorija
pirmas stovi mėnesis. pasigauna kažkokią mašiną, aš jam moju linkiu sėkmės, bet sustoja prie manęs ir pasiima. labai superinis vyrukas vairuotojas. visą kelią pasakoja apie tų kraštų istoriją, rodo žymesnius pastatus ir panašiai. paleidžia ant išvažiavimo iš augustov. čia jau nutariam tvirtai skirtis, nes vienas kelias į marijampolę kauną, o kitas – lazdijai-vilnius. stoviu su užrašu LT. - augustov – vilnius
neilgai trukus sustoja škoda oktavia. du jauni lietuviukai grįžinėja iš tų pačių vietų tatruose. išvažiavo šį rytą. o aš jau trečią dieną iš ten keliauju :) atveža iki namų vilniuje. nusiperku alaus ir žengiu per slenkstį.
pkmk tmblr
iškarpos iš interneto. sukauptos per tumblr.com servisą. nereguliariai ir neįpareigojančiai.
Holy crap this is an awesome skate video.
Are you up for a thought experiment? What if we chose to regard the 2,973 innocents killed in the atrocities of 9/11 not as victims but as democratic martyrs, “sacrifices on the altar of freedom”? In other words, what if we decided that a certain baseline vulnerability to terrorism is part of the price of the American idea? And, thus, that ours is a generation of Americans called to make great sacrifices in order to preserve our democratic way of life—sacrifices not just of our soldiers and money but of our personal safety and comfort?
In still other words, what if we chose to accept the fact that every few years, despite all reasonable precautions, some hundreds or thousands of us may die in the sort of ghastly terrorist attack that a democratic republic cannot 100-percent protect itself from without subverting the very principles that make it worth protecting?
David Foster Wallace (via southpol)
The story goes that a man was upset that his neighbor kids would always play on his lawn and damage it. So he decided to pay each child to play on his lawn. The surprised kids gladly accepted. After a few days the man told them that he could only afford to pay them half of the initial rate. The kids accepted this reduced rate but were less then enthusiastic. After a few more days the man cut his pay to almost nothing and the children were so upset that they left, vowing never to play on his lawn again unless he increased their pay. Problem solved.
Why pay for performance does not work and may impair patient care
Fascinating. As you dive deeper and deeper into what makes a good doctor, it starts looking like we’ll never know. However, I do believe that deinstitutionalizing medicine and bringing back the concept of the neighborhood doctor would do wonders in making people “feel” like they’ve got a good doctor. It’s just a hunch, but I believe in the therapeutic power of good relationships.
The vast majority of doctors are average and above. We should really be worrying about making the bottom rung doctors average doctors.
(via jayparkinsonmd)
Nina Simone - I Put A Spell On You (MiMOSA Remix)
There’s never been anything like what Ron Howard and Akiva Goldsman are proposing for their adaptation of Stephen King’s Dark Tower: a television show that crosses over with three movies, using the same cast for both. Can this even work?
Ron Howard and Akiva Goldsman’s Dark Tower adaptation: a totally insane mix of TV and movies
That sounds badass. Although I’m not a huge Dark Tower fan, I’d certainly be interested in this kind of project.
(via kukkurovaca)
Psy’Aviah - Sweet Hard Revenge (Dead Errant Soul Remix)
from album Eclectric
(i’m certain i have uploaded this song before, but i cannot find it on my tumblr, so it must be my memory making up lies)
But how did, for example, Linux make its way to China? The story that should be told more often is that Helsinki University’s doctoral student Dr. Gong Min upon returning to China in 1996 had 20 diskettes in his luggage containing that moment’s version of Linux. Shortly after that first Linux distro (collection of software) was available in China.
How Linux Got To China And The Nordic Open Source Miracle - ArcticStartup
New Amazon EC2 Micro Instances - New, Low Cost Option for Low Throughput Applications
currently reserved instance of t1.micro for 1 year costs 54$. i don’t know the performance characteristics of t1.micro, but this could be cheaper/better than shared hosting for some problems.
