geriausias fotikas yra tas, kurį visada turi prie savęs. d80 yra bandūra, kurią pasiimi, tik kai yra proga ir tai dar pagalvoji, gal geriau imti muilinę. tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl pradėjau dairytis į m4/3. taip pat, teko pafotografuoti su d700 naudojant šviesius zoomus ir supratau, kad tokių bandūrų niekada gyvenime neįpirksiu ir nepirksiu, kol fotografija yra hobis ir pramoga.  į m4/3 atkreipiau dėmesį, nes patiko craigmod gf1 apžvalga ir kirk tuck susižavėjimas olympus pen modeliais. kitas svarbus šios sistemos aspektas - ant m4/3 su adapteriais maunasi beveik visi objektyvai, todėl aš galiu pasinaudoti savo juostinukų objektyvais, o ypač leicos sistemos stiklais. atsiranda šiokia tokia objektyvų linijų sinergija ;] kaip tik jau buvau prisiruošęs keisti nikono objektyvus, nes išaugau iš kitinuko, o 50mm ant dx yra žiūronas, o ne standard prime.

jau apsisprendus pirkiniui, pasirodė samsung nx-10, kuris tikrai viliojo tiek kaina, tiek aps-c sensoriumi, bet jie nepavarė su savo bajonetu, nes jam fiziškai negalima padaryti leicos adapterių. dabar sony jau išleido nex-3 ir nex-5, kurie irgi turi aps-c dydžio sensorių ir yra suderinami su leicos stiklais, galbūt tai visai nebloga alternatyva, bet apie juos aš beveik nieko nežinau.

gf1 yra pakankamai geras. prie aukštų iso jis turi mažiau triukšmo nei d80, o fokusavimas yra greitas net ir tamsoje. nežinau, ar čia naujo gadgeto džiaugsmas, bet man jame dabar viskas dar patinka. viewfinderio nepasigendu, nes man su akiniais viso vaizdo per viewfinderį nesimato ir tie užrašai viduje sunkiai įskaitomi. kai panasonicas paleis geresnės kokybės evf, nei turi dabar, galbūt pamąstysiu, nes ryškioje saulėje lcd sunkiai matosi, bet aštrioje saulėje su bet kokiu fotiku gaunasi muilinės vertos fotkės, tai galima ir prastai sukomponuoti ;] pasigesiu wireless shutterio, bet nusipirkau laidinį su intervalometru, todėl galiu pasižaisti su timelapse filmukais. teoriškai pasigesiu wireless blico, bet aš jo nebuvau nusipirkęs ir tikriausiai nebūčiau… galbūt pritrūksiu siauro dof, bet ant 50mm/1.4 jis man buvo jau per siaurias. kitinio 20mm/1.7 dof’as tikrai neblogas. be to, jei labai reiks plauto fono, turiu c330 su plačia juosta ;]

su savo gf1 jau buvau išvykęs turistauti, pasimaliau po vakarinį miestą, fotografavau keliose vestuvėse ir nuo trikojo fiksavau naktinį vilnių. visose situacijose jis manęs nepavedė ir nikono tikrai nepasigendu. manau, kad ateityje pradinio lygio dslr rinka turėtų visai nunykti ir perleisti pozicijas evil fotoaparatams. jei ruošiatės atnaujinti savo fotoūkį, rekomenduoju pasidomėti aukščiau išvardintais aparatais. nebent norite atrodyti kietais fotografais, tada jau geriau pirkti kokią nors big-ass bandūrą.

galima visko mokytis pačiam iš interneto ir knygų, paverčiant vonią eksperimentų poligonu, bet niekas nepakeis patyrusio meistro patarimų. kartu įmerkus pirštus į ryškalą paaiškėja, kurie proceso žingsniai yra iš tikro svarbūs, o į kuriuos galima žiūrėti atsainiau. padrąsintas pirmos išryškintos juostos kursuose, grįžęs namo išsiryškinau dar kelias juosteles. psichologinis barjeras įveiktas.

atvirosios fotografijos dirbtuvės yra atviros ne tik lankantiems kursus, bet ir visiems norintiems. namuose neturiu galimybės atsispausti fotkės iš plačios juostos, todėl ruošiuosi ten apsilankyti, kai tik nušausiu popieriaus vertų kadrų.

šią savaitę nutariau išmėginti low-tech sprendimus – nuėjau į senukus ir už 30 lt prisipirkau visokio šlamšto: tris indelius maistui, 1w tūliko lempelę, raudoną papkę, matavimo ąsotėlį ir prailgintuvą (maniškiai visi su raudona lempele). chemija su popieriumi kainavo daugiau, nei visa mano technika kartu sudėjus ;[

vieną vakarą praleidau vien tik knebinėdamas didintuvą, kol supratau, kaip ten viskas veikia. šiandien, jau po visko, aptikau, kad dėžėje buvo pridėtas manualas, bet kažkokiu specifiniu rusišku žargonu visos detalės aprašytos - beveik nieko nesupratau ;]

pirmos trys nuotraukos išėjo visai juodos, kol supratau, kad reik užsidaryt diafragmą, susimažint išlaikymą ir įsidėti filtrą. o tada, lo-and-behold, išlindo kelios visai neblogos fotkės. taip ir nepavyko susidraugauti su rėmeliu, nes tikriausiai jis gaidiškas – dėk nedėjęs, vistiek fotkė bus kreiva.

vietoj didintuvo taimerio naudojau savo biologinį laikrodį, o ryškinimo ir fiksažo taimeriui naudojau ifoną su išjungtu ekrano pašvietimu. pincetus pakeičiau kinietiškomis valgymo lazdelėmis. seniems foto vilkams viskas čia juokas, bet aš jaučiuosi kaip koks makgaiveris ;]

procesas įdomus. jei turit galimybių, tai būtinai pabandykit. nežinau, ar daug aš tų fotkių išvirsiu, bet kol nepasibaigs popierius arba chemija, tai dar pabandysiu ;]

techniniai aspektai, man rodos, įveikiami pasitelkiant literatūrą, internetą ir bandymą-klaidą, bet dar ir dabar negaliu sau atsakyti į klausimą: ką ir kodėl aš noriu matyti kadre. didžioji dauguma mano paties ir kitų kadrų man yra nuobodūs ir neaktualūs, todėl, pamatęs skelbimą apie naujosios fotografijos mokyklą, nutariau pasimokyt, kad tie kadrai taptų bent jau šiek tiek geresni. aš nedariau jokių palyginimų ir neieškojau alternatyvų, todėl negaliu pasakyti, kuo šitie kursai geresni ar blogesni už kitus ir kokių tų kitų yra. bet man patiko, kad jie ne apie fotoaparato mygtukus, o apie vaizdą. taip pat viliojo galimybė pasižvalgyti „t&v | creep” studijoje ir pasižaisti su jos šviesomis.

šį pirmadienį gavau diplomą, todėl galiu pasidalinti šiokiais tokiais įspūdžiais:

• dėstytojai pilni entuziazmo ir noro bendrauti.
• greitas tempas – septyni susitikimai prabėgo nepastebėtai.
• reikia pasiruošti ne tik du vakarus savaitėje paskaitoms, bet ir susiplanuoti, kad reiks nusifotkinti namų darbus.
• online kursų dalis efoto viduje – labai efektyvu ir patogu.
• fotostudija – tai sudėtinga.
• nepakliuvo jokių bambeklių tarp mokinių, todėl puikiai pasibendravom.
• dar kartą įsitikinau, kad nenoriu būti profesionaliu fotografu.
• fotografuoti tapo dar sunkiau ;]

dabar nerandu, bet neseniai aptikau aprašymą forumuose, kaip paprastą fisheye pasidarytį iš durų akutės. iškeliavau į senukus ir išsirinkau stambiausio kalibro akutę, ją priglaudus tiesiai prie muilinės objektyvo teoriškai viskas veikė, bet negaudė fokuso. ilgai visaip bandžiau pleškinti, kol priėjo senukų darbuotojas, ir pasakė, kad čia fotkinti negalima. kodėl visi taip bijo to fotoaparato?

namuose pasiėmiau tuščią juostos konteineriuką: jo atvirasis galas kaip tik užsimauna ant muilinės objektyvo. čia tikriausiai koks nors standartinis dydis, nes forumo nurodymuose irgi džiaugėsi, kad konteineriukas kaip tik užsimauna ant objektyvo. dugne išpjoviau skylę durų akutei ir sumontavau viską kartu.

ilgai visaip vargau, bet niekaip nepavyko išlaužti gero fokuso. jau pagalvojau, kad bus gerai ir taip. jei lomo, tai lomo. forumiuko nurodymų neturėjau po ranka, bet atėjo išganinga mintis – įjungti makro režimą. o taip! štai ir mano fokusas.

deja, bet šešėlis blykstėje nuo tokio įrenginio dar blogesnis nei lomo fisheye – uždengia visą kadro ketvirtį.

labai ačiū fotomodeliui eglei, kad sutiko dalyvauti šio aparato bandymų fotosesijoje.