sufabrikuoti atsiminimai
vakar pagaliau susikomplektavau naujausią siuntinį iš jebėjaus – polaroid mio. kaip ir priklauso polaroidams – spjaudo savaime išsiryškinančias nuotraukas. šis modelis ypatingas tuo, kad nuotraukytės yra vizitinės kortelės dydžio. pats aparatas tikriausiai yra mažiausias iš polaroidų, bet nepalyginsi su jokia muiline: plotis ir aukštis – kaip kompakto dėžutės, storis – 5.5cm. kitaip sakant – batonas ;] popieriaus šitam aparatui yra pilnas jebėjus, nes jam tinka dabar gaminami fuji instax mini katridžai. fuji juos gamina savo aparatams. aš pats norėjau gauti instax mini 7, bet jo kainos dar nenukritusios, nes jis santykinai populiarus. o apie polaroidą sklinda gandas, kad jam nebėra popieriaus, todėl brangiausia kainos dalis – šipmentas.
per savo gyvenimą turėjau tik vieną polaroido nuotrauką: daugiau kaip dvidešimt metų atgal mano šeimą nutraukė, iš amerikos grįžęs, mamos bendradarbis. dar ir dabar stovi pagarbiai spintoje, puikiai išlaikiusi spalvas. polaroidai yra viena iš praeičių, kurioje mes negyvenom. dabar fabrikuosime eglės prisiminimus ;]
neįprasta ir tai, kiek unikali yra kiekviena nuotrauka – fotografui nelieka nei negatyvo, nei įprastos skaitmeninės kopijos. dabar dar labiau atkreipiau dėmesį į tai, kaip esam atpratę nuo fizinių nuotraukų. pačiupinėti ir žiūrėti smagu, bet kur jas dėti ir kaip laikyti – netikėtas klausimas. tą jau pastebėjau prieš kelis mėnesius pabandymui atsispausdinęs pluoštą nuotraukų per fotospauda.lt – kiek galėjau išdalinau, o likusios guli stalčiuje. vienas iš variantų – susiklijuot viską ant sienų, kaip šituose namuose ;]
apie namų dekoravimą nuotraukomis: labai faina idėja, vasara kelias dienas teko pagyventi kambariose, kur ant sienų buvo daug įdomių nuotraukų.
Tačiau http://www.theselby.com/4_9_09_Bella_Rosa_Lon/pages/image5.html papyktino : “keičiu draugus, kaip akinius.. “
Man kažkaip nesižiūri tas perkrautas sienų apkabinėjimas nuotraukom.. Nebent kaip laikinas dalykas, pvz. pas save barake galiu įsivazduot sienas nuklijuotas visaip fotkėm, bet namie pas tėvus – ne.. Nebet išskirtinės nuotraukos, tinkamai įformintos ir neperkraunant iškabinėtos :)
Na o kur laikyti – daryti albumus.. Ir krauti į spintas. Vat aš iššsitraukiu namie 5-14 metų albumus su paptasta muiline darytus (apie tėvų laikų tai net nešneku, ten tai visai fun :D ) ir visai miela pavartyt.. Vis galvoju reiks surinkt iš visur, kompo, cd, dvd geriausias fotkes, atspausdint įvairių dydžių ir padaryt keletą albumų, kad būtų ką pasidėt :D
kiekvienam tevui padoru suklijuoti bent viena albumeli savo vaikui. i ka pasiziures uzauges, tavo kompo jau ir pedsaku nebus…
bandziau barake klijuot nuotraukas. gaila poto jas pleshyt kai persikraustai…
Likau sužavėta tų namų: nors mano skoniui kiek per daug šlamšto, bet pusę išmėčius pats tas. Nuotraukos ant sienų – gražu, tik aš paskirčiau vieną vietą, kur tai klijuoti, o ne bele kur. Balti – rausvi – lėliški – mergaitiški tonai man visada buvo labai jauku. O gal mane apžavėjo troliukai, kuriuos renku jau ne pirmus metus. http://www.theselby.com/4_9_09_Bella_Rosa_Lon/pages/image43.html
P.S. Gal kas turi nereikalingų troliukų?..
pkmk tmblr
iškarpos iš interneto. sukauptos per tumblr.com servisą. nereguliariai ir neįpareigojančiai.
The New York Times does not use Web metrics to determine how articles are presented, but it does use them to make strategic decisions about its online report. We don’t let metrics dictate our assignments and play, because we believe readers come to us for our judgment, not the judgment of the crowd. We’re not ‘American Idol.’
Bill Keller (via soupsoup)
TSP art
The traveling salesman problem (TSP) is an old and well-studied problem in computer science. Given a collection of cities on a map, a salesman must make a tour of the cities, visiting each once, and returning to the city from which he started. Of all the ways that he could travel from city to city, he must find the one that requires him to travel the least total distance (our salesman is nothing if not frugal). Mathematically, we can view this form of the TSP as finding the minimum length closed path connecting a collection of points in the plane.
We can exploit this relationship to produce a new halftoning algorithm (halftoning is any process that approximates a continuous-toned image with black-and-white marks). We distribute cities with a density that locally approximates the darkness of a source image, and pass the cities to a program that finds a TSP tour. The result is a kind of twisty closed path that resembles the original image.
People can be teachers and idiots; they can be philosophers and idiots; they can be politicians and idiots … in fact I think they have to be … a genius can be an idiot. The world is largely run for and by idiots; it is no great handicap in life and in certain areas is actually a distinct advantage and even a prerequisite for advancement.
Iain Banks, The Crow Road. (via travors)
At the very least, outsiders need to understand that China is controlled for the benefit of insiders. The insiders know when to sell, and so one would expect the businesses that have been made available to the outside world systematically to underperform those ventures still controlled by card-carrying members of the Chinese Communist Party. “China” will underperform China, and a “China” bubble exists to the extent that investors underestimate the degree of this underperformance.
The Optimistic Thought Experiment | Hoover Institution (via Instapaper)
Under more normal circumstances, one would not have thought that the same mistake could happen twice in the lifetimes of the people involved. One might be tempted to invoke extraordinary psychosocial explanations — for example, that all of this was driven by baby boomers who destroyed their minds on drugs in the 1960s and therewith merit the dubious distinction of being America’s Dumbest Generation.
The Optimistic Thought Experiment | Hoover Institution (via Instapaper)
Apocalyptic investors will miss great opportunities if there is no apocalypse, but ultimately they will end up with nothing when the apocalypse arrives. Heads or tails, they lose.
The Optimistic Thought Experiment | Hoover Institution (via Instapaper)
pbg 2009.04.30 12:56
aha, polaroidas gėris. turiu kokius penkis ir nuolat pildau kolekciją :) pagrinde randu už 1 svarą, o siuntimas dar prideda kokiu 7-8 svarus..