knygų lentynėlė
dar vienas perskaitytų knygų užregistravimas urmu! šiuo metu darau skaitymo pertrauką, todėl skaitau tik tris knygas vienu metu ;] ateina naujas kritusio dolerio amazono siuntinys, o aš nespėjau perskaityti senojo…
denise shekerjian – uncommon genius neprisimenu, kodėl ši knyga atsidūrė mano vyšliste, bet tikriausiai čia merlin mann’o susidomėjimo kūrybos procesais rezultatas. autorė susitiko su 40 macarthur award laimėtojų ir apklausė juos apie kūrybos procesą. išskyrus josifą brodskį, nei vienas kitas laimėtojas man nebuvo girdėtas, bet visų jų mintys buvo įdomios. knyga išleista 1990-aisiais, galbūt todėl tie žymūs humanitarai man tokie negirdėti. tai nėra interviu rinkinys, nes autorė pati analizuoja ir sistemina išsakytas mintis, ieškodama bendrų temų, o patys interviu tik cituojami kaip jos minčių fonas ar išvadų pagrindas. tikriausiai šią knygą reiktų lyginti su malcolm gladwell – outliers, bet pastarosios dar neskaičiau.
dainius kinderis – atgal į afriką. labai įdomi, bet liūdna knyga. mažai džiaugsmo dainiaus kelionėje – vien nuovargis, bėdos ir skubėjimas. o gal tiesiog trūko noro suguldyti gerąją kelionės pusę į puslapius. labai patiko nuotraukos – vien dėl jų ir užsispyriau perskaityti šią knygą.
alastair reynolds – chasm city. tai antra knyga iš relevation space serijos. šiek tiek neramu imti į rankas kokios nors knygos tęsinį – galbūt autoriui pasibaigė fantazija, todėl jis nutarė išnaudoti savo jau sukurtą visatą ir marinuoti senus personažus naujuose nelogiškuose nuotykiuose. taip, visata pernaudota, bet knyga kitokia ir su skirtingu užmoju nei pirmoji. nepasikeitė tik begalinis autoriaus noras aprašinėti siužeto neliečiančias smulkmenas, todėl knyga ir vėl ties šešiais šimtais puslapių.
iš pirmo žvilgsnio al gore – assault on reason atrodė nebloga knyga: alas apžvelgs, kaip ir kodėl iš politinio gyvenimo dingo argumentais grįstas mąstymas, galbūt net pateiks vieną kitą pasiūlymą, kaip atstatyti gyvenimą į savo vėžes. deja, bet čia yra verksnio knyga, kuri turėtų vadintis “dėl visko kaltas bušas”. skyrius po skyriaus yra vardinami visokie bušo administracijos prasižengimai, atrodo, kad jis jau seniausiai turėjo pūti cypėje, bet nėra užsiiminta, kas ir kaip bandė priešintis gwb nutarimams. kodėl neveikia teisinės priemonės? kodėl vienintelis alo siūlomas išsigelbėjimas – internetas?
alan moore & dave gibbons – watchmen. ne, aš dar nemačiau filmo, bet suprantu tuos, kurie, nesusipažinę su istorija, po filmo lieka wtf. aš pats, perskaitęs visą knygą, irgi buvau wtf. tikriausiai reikia suvalgyti ne vieną komikbuką, kad suprastum, kiek šis alan moore epas išsiskiria iš minios. superherojai, neturintys jokių galių tik kostiumus. veiksmas prasidedantis, kai viską apibrėžiantys įvykiai jau praeityje. koloritas ir proporcijos rėkte rėkiantys – aštuonesdešimtieji ;]
su sąlyga, kad pagaliau susipirkau visas the bridge trilogijos dalis, nutariau užtvirtinimui antrą kartą perskaityti william gibson sprawl trilogiją: neuromancer, count zero, mona lisa overdrive. mano asmeninis šios trijulės favoritas yra count zero. dvidešimties metų senumo gibsono ateitis vis dar veža.
kalėdoms nusipirkome nikon d80 (tema, verta atskiro įrašo), todėl nutariau, kad reikia pasigilinti savo menkas foto žinias. pirma pakliuvus knyga scott kelby – skaitmeninė fotografija pasirodė besanti labai apgaulinga. pavarčius patinka, kad yra daug fotografijų ir tekstas aiškus, bet skaitant iš eilės, paaiškėja, kad debiliškas humoras nesiverčia į lietuvių kalbą, o autorius įsikibęs profesionalaus ryškumo nori jums parduoti tris tripodus ir visą studijos apšvietimo įrangą, bei nors kartą kiekviename skyriuje priminti, kad jis yra parašęs tridešimt penkias fotošopo knygas. nesiginčysiu, buvo ir keletas gerų patarimų, bet šiaip knyga skirta visiškiems pradedantiesiems, kuriems tikriausiai sunku bus perprasti autoriaus manierą. antrąją skoto knygą baigiu perskaityti rimi, pastoviniuodamas dešimčiai puslapių per kartą.
joe farace & barry staver – better available light digital photography. pagal viršelį ir pavadinimą klaidingai tikėjausi, kad knyga bus apie fotografiją vakarop ir naktį. bet pasirodė, kad tai knyga apie digital workflow, aplenkianti blykstes ir fotostudiją. ši knyga man paliko žymiai geresnį įspūdį, nei skoto bestseleris, nes parašyta išsamiau ir nuoširdžiau. labai juokinga, kai tarp visų skyrelių apie triukšmą, greitus stiklus ir trikojus yra įterpiamas labai rimtas skyrius apie vestuvių fotografiją. dabar patikrinau – knyga 2009 leidimo, todėl visos aprašomos programos dar neturėtų būti pasenę. šiek tiek užkliuvo dalis “beskonių” iliustracijoms paimtų nuotraukų, bet tai gali būti mano piratinio pdf gliukai.
Kinderio knyga skamba šauniai, kelionė super įdomi, bet perskaičiau, jis kupinas baimės ir visa tai sutelkė knygos puslapiuose.
everybody loves scott kelby :D
brukstelk man meila ir prie progos uzsuk i svecius – paskolinsiu knygu apie fotografija.
Scotas rašo trečią šios knygos dalį, pasinaudosiu tavo skaitymo būdu kai ji pasieks lt vietoj to, kad ją pirkčiau =)
Kaip visi gerai žino apie Kinderį, ką jis patyrė ir ką sudėjo…
Keistoka diskutuoti apie kitų būsenas, ne ?
pkmk tmblr
iškarpos iš interneto. sukauptos per tumblr.com servisą. nereguliariai ir neįpareigojančiai.
he is professional dying man (via VHX)

buzz:
iOS UI Proportions (from Principia Arbiter: New Visual Proportions for the iOS User Interface, via Timoni West)
One thing I’ve noticed in a lot of custom iOS UIs (particularly ones designed by engineers) is a lack of attention to proportions. As this diagram demonstrates, the standard iOS UI has a visual rhythm—a major rhythm of 44 pixels and a minor rhythm of 11 pixels to be exact. When you work within this system for your sizing, spacing, and padding, your app will generally look and feel harmoniously iOS-like, even if the UI is heavily custom. When you don’t, it tends feels subtly off (as in the iPod playlist screen example given in the article).

This is super weird. Why are so many more babies born in the summer? I guess the winter blues really get to people? Crazy …
birthdays distribution is not uniform.

Who’s Going to Phoot Camp 2012? Find out now — don’t miss these super creative self-portraits! (Shown: Dan Busta’s incredible self portrait)
Face flapping photography
Tadao Cern sets people up in front of powerful fans and takes their pictures. Instant fun house:
Many more of Cern’s photos are available on Facebook. (via colossal)
Tadas on jkottke!
Internet artists, for all of their digital-native wisdom, should know better than to think .JPEGs are a viable commodity when they’ve seen multi-billion dollar industries like music, film, and newspapers run around like baffled idiots for the past decade trying to figure out why they can’t sell MP3s, MOVs, and PDFs like they used to in traditional media.
[#DIGART] Why Your .JPEGs Aren’t Making You A Millionaire | The Creators Project

is recaptcha digitising google street images?

PROMETHEUS-themed pop-up Paris Metro station, installed at Station Saint-Martin which was closed since 1939 and has become a “ghost station” of sorts.
Charlize Theron on her character in Prometheus (by RidleyScott2012)


pukomuko 2009.04.02 01:20
argh. wordpressas nuvalgė “clear” atributus nuo paragrafų ir nerandu kaip uždėti atgal ;[