alfavilnius
valentinas klimašauskas – alfavilnius nusipirkau dėl viršelio, tiksliau dėl visos knygos apipavidalinimo. manau, kad autorius turi būti dėkingas knygos dizainerei dėl žymios pardavimų dalies. nes knyga ši, tai molinio lietuvos menininko mėšlas. psuedointelektualinis šlamštas maksimos maišelyje.
galbūt, kaip kažkokio didelio projekto, ar kitų veiklų tasa, ši knyga ir įgauna kokią nors vertę, bet pati viena ji yra apgailėtina. paskaitykite interviu bernardinuose, kur autorius bando visus pakerėti knygos giluma.
leistina yra viskas, todėl, autoriau, kitąkart leiskite sau rašyti geriau. beje, galite leisti sau ir nerašyti.
čia nėra knygų apžvalgos, kurios kažkam tiktų. vieni pasižymi, kad buvo koncerte ar kine, aš pasižymiu, kad skaičiau knygą.
skaičiau tą rašykuose įdėtą nuomonę, gal ir dar kelias. tačiau mano asmeninės nuomonės tai nepakeitė. taip, tikriausiai dar joks lietuvis nebandė parašyti tokios knygos, bet tai dar nereiškia, kad vien dėl išskirtinumo ji turi būti giriama.
nesu tikras, kad visai nesupratau šios knygos, nes autoriaus triukai per daug akivaizdūs. būtent dėl to šis kurinys man ir neįtinka ;]
ačiū, puko, sutaupiau babkę ;)
atsipalaiduokite, klimašauskas yra vienas geriausiai rašančių lietuvių ever, jokie parulskiai cia nedatampia. tiesiog skaitant ji reiketu galvoti apie visai kitoki santyki su tekstine tikrove ir metafora. kaip kad Godardo ‘Weekend’ – vaizdai ten labiau rasti, spaminiai (kaip kad alfavilniuje), specialiai erzinantys, nei specialiai sukurti. pasimovete. girte, nors ka as zinau, neskaitykite
Sutinku su Girte, kad santykis tarp skaitytojo ir kūrinio gali čia būti kaltininkas, kai taip varoma ant knygos (bet jau taip keliais sakiniais sulygint su žemėm be argumentacijos tai reik turėt drąsos!).
Knygos dadaistiškumas yra turinio pasekmė, o ne (kaip dažnai būna su postmodernistiniu šlamštu) priežastis.
1) pukomuko, sudek zvaigzdutes prie butinu lauku, nes rasau komentara is naujo :)
2) visi shustrieji recenzistai, patys atsipalaiduokit nu ir nusileiskit ant zemes, tada gal suzinosit normaliu zmoniu kalbos zodziu, kaip reikia paprastai apie knygas kalbet. del pacios knygos – mano supratimu cia daznai taip gaunasi – is didelio modernizmo gaunasi primityvizmas ir kaip kas nors sako, kad primityviai cia pavaryta, atsiranda tvirtinanciu, kad cia ne is nemokejimo geriau pavaryt, o specialiai daryta. kazkada teko matyti vaizdeli, kai vienas zinomas zmogus viena pianino klavisa spaude, o publika suraukusi kaktas bande prasme isgirsti, nekenciu tokiu snobu.
Pasikartosiu:
Šios knygos dadaistiškumas yra turinio pasekmė, o ne priežastis.
Teisingai, dažnai su dadaizmu būna taip, kaip sakei. Bet ne visada. Skaitei knygą?
kostai, negaliu pasigirti, kad suprantu tavo sakinį apie dadaistiškumą. gal norėtum išsiplėsti?
Turėjau omeny štai ką:
šiuolaikiniame postmoderne dažniausiai dadaistiškumas yra ir kūrinio forma, ir turinys. Pirma sugalvojama, kad kūrinys bus dadaistiškas ir paskui jis sukuriamas. Forma daro įtaką turiniui. Ir gauname visokius klozetus-parodas, postmodernią architektūrą, kuri, mano manymu, yra mėšlas (pabūsiu ir aš radikalus) ir taip toliau – žodžiu, tai, kuo tu laikai “Alfavilnių”.
Kitu atveju – sukuriamas turinys (menas), o dadaistiškumas (forma) ateina kaip pasėkmė (tikuosi, veikia formatting?), šalutinis produktas. Negaliu drąsiai teigti, kad “Alfavilnius” yra antrasis variantas, bet tikrai labiau antrasis negu pirmasis: idėja yra, turinys yra, forma rezonuoja su turiniu.
Nežinau, ar šįkart aiškiai pasakiau :) gal ne visai aiški sąvoka “dadaistiškumas”: tai – keturvėjininkai, Mekas (ir jo paskutinioji knyga “Žodžiai ir raidės” – įdomu, ką tu apie ją), improvizuota paroda “klozetai”, dauguma ŠMC kūrinių. Dauguma – šlamštas, bet ne viskas (ir vėl – “Žodžiai ir raidės”).
Et, na ir rašliava.
tiesa sakant as su pukomukoko pilnai sutinku, ir beigi taciau isgirdau pakankamai daug panasiu komentaru sia linkme t.y. neigiama prasme is jauno kraujo turinciu kulturos zmoniu. bet gi daug kas giria pati saita alfavilnius.
[...] http://pukomuko.lt/2008/08/18/alfavilnius: [...]
pkmk tmblr
iškarpos iš interneto. sukauptos per tumblr.com servisą. nereguliariai ir neįpareigojančiai.
Are you up for a thought experiment? What if we chose to regard the 2,973 innocents killed in the atrocities of 9/11 not as victims but as democratic martyrs, “sacrifices on the altar of freedom”? In other words, what if we decided that a certain baseline vulnerability to terrorism is part of the price of the American idea? And, thus, that ours is a generation of Americans called to make great sacrifices in order to preserve our democratic way of life—sacrifices not just of our soldiers and money but of our personal safety and comfort?
In still other words, what if we chose to accept the fact that every few years, despite all reasonable precautions, some hundreds or thousands of us may die in the sort of ghastly terrorist attack that a democratic republic cannot 100-percent protect itself from without subverting the very principles that make it worth protecting?
David Foster Wallace (via southpol)
The story goes that a man was upset that his neighbor kids would always play on his lawn and damage it. So he decided to pay each child to play on his lawn. The surprised kids gladly accepted. After a few days the man told them that he could only afford to pay them half of the initial rate. The kids accepted this reduced rate but were less then enthusiastic. After a few more days the man cut his pay to almost nothing and the children were so upset that they left, vowing never to play on his lawn again unless he increased their pay. Problem solved.
Why pay for performance does not work and may impair patient care
Fascinating. As you dive deeper and deeper into what makes a good doctor, it starts looking like we’ll never know. However, I do believe that deinstitutionalizing medicine and bringing back the concept of the neighborhood doctor would do wonders in making people “feel” like they’ve got a good doctor. It’s just a hunch, but I believe in the therapeutic power of good relationships.
The vast majority of doctors are average and above. We should really be worrying about making the bottom rung doctors average doctors.
(via jayparkinsonmd)
Nina Simone - I Put A Spell On You (MiMOSA Remix)
There’s never been anything like what Ron Howard and Akiva Goldsman are proposing for their adaptation of Stephen King’s Dark Tower: a television show that crosses over with three movies, using the same cast for both. Can this even work?
Ron Howard and Akiva Goldsman’s Dark Tower adaptation: a totally insane mix of TV and movies
That sounds badass. Although I’m not a huge Dark Tower fan, I’d certainly be interested in this kind of project.
(via kukkurovaca)
Psy’Aviah - Sweet Hard Revenge (Dead Errant Soul Remix)
from album Eclectric
(i’m certain i have uploaded this song before, but i cannot find it on my tumblr, so it must be my memory making up lies)
But how did, for example, Linux make its way to China? The story that should be told more often is that Helsinki University’s doctoral student Dr. Gong Min upon returning to China in 1996 had 20 diskettes in his luggage containing that moment’s version of Linux. Shortly after that first Linux distro (collection of software) was available in China.
How Linux Got To China And The Nordic Open Source Miracle - ArcticStartup
New Amazon EC2 Micro Instances - New, Low Cost Option for Low Throughput Applications
currently reserved instance of t1.micro for 1 year costs 54$. i don’t know the performance characteristics of t1.micro, but this could be cheaper/better than shared hosting for some problems.
Chinese Playing Cards Factory (via maurikw)
“Damn humans stealing robot’s jobs.”
ona 2008.08.18 23:36
molinis tu pats juozai, nesuprantu, kodel rasai apie knygas, kuriu nesupranti. Ir siaip, tai ka tu darai nera knygu apzvalga – cia nera jokiu izvalgu ir pan. Geriau papasakok apie savo mobilu telefona. Beje, cia gali rasti ir kitokia nuomone apie knyga:
http://www.rasyk.lt/knygos/alfavilnius-arba-keisti-arnoldo-sputniko-nuotykiai/3647.html
geros dienos