trys pjesės

2008.08.04 20:58 knygos pezalai (0)

dabar labai bandau prisiminti kokias ir kada aš esu skaitęs pjeses. tikriausiai tik mokykloje šekspyrus ir homerus. dar buvom priversti perskaityti tikrai bent vieną lietuvišką kaimo realizmo pjesę. nesu aš šio žanro fanas, o gal tiesiog dar neradau nė vienos tikrai patinkančios pjesės.

knygą sigitas parulskis – 3 pjesės nusipirkau todėl, kad ten buvo ne tik pjesės. taip pat todėl, kad parulskis ir koršunovas man yra įdomūs žmonės. viskas knygoje man patiko, išskyrus pačias pjeses. patiko straipsniai, interviu, recenzijos, nuotraukos, saukos piešiniai. ypač patiko viršelis.

aš nemačiau nė vieno pagal šias pjeses pastatyto spektaklio. galbūt mačiusiems spektaklius būtų įdomu susipažinti, kaip atrodė originalūs dramaturgo tekstai. pirmos dvi pjesės ("iš gyvenimo vėlių", "p.s. byla o.k.") man buvo per sudėtingos. tas padrikas tekstas, visokie vietomis ir ne vietomis sudėlioti simboliai, jokio nuoseklaus siužeto ir aktorių maišymas tarp rolių. jei ne šalia pateiktos recenzijos ir interviu, visai nesuprasčiau, ką aš ten perskaičiau. po tokių tekstų pradedu labiau įvertinti režisierių darbą.

trečioji pjesė – "nesibaigianti vienatvė dviem" – man tikrai patiko. visai norėčiau pamatyti jos pastatymą. patiko neįprastas pasakojimo metodas: du aktoriai vaidina dialogą tuo pačiu metu išsakydami pastabas "už kadro". dviejų žmonių tos pačios situacijos prisiminimai.