kaip aš išmokau nustoti jaudintis ir pamilti žodžio presą
dar pavasarį buvau sugalvojęs, kad pasidarysiu may 1st design reboot. norėjosi pagaliau suintegruoti tą tumblerio juostą. taip pat atsibodo spam komentarai, o pats programuoti kaptčų visai netroškau. deja, bet tuo metu neatsirado laiko, o ir turimas laisvas valandas praleidau prokrastinuodamas ties dizainu. supratau tik tiek, kad buvę niekiniai mano įgūdžiai visai prapuolė ir nieko šviežio aš neišstenėsiu.
platformų fronte mano pirmas pasirinkimas buvo drupal. nors jis nėra ypatingai pritaikytas asmeniniam blogui, bet aš norėjau nušauti du zuikius: atsinaujinti blogą ir susipažinti su drupal, nes į jį dėjau daug vilčių, kad galbūt pritaikysiu jį ir kitiems projektams. deja, bet turiu prisipažinti pralaimėjęs. jau buvau užsitempęs savo dizainą ir pradėjau perprasti drupal ideologiją, bet, susidūręs su eiline kliūtimi, supratau, kad man šis projektas neįtinka. beje, jei kas nors bandysit pasidaryti savo drupalo temą, tai labai patariu theme developer modulį. nežinau, ar be jo būčiau tiek toli pasistūmėjęs. iš principo tai drupal man vis dar patinka, bet dabar besidairydamas po internetą suprantu, kodėl dauguma jo instaliacijų tiek mažai nutolusi nuo defaultinės temos. tikriausiai todėl, kad didžioji html dalis atsiranda branduolio php funkcijose, kurių vardus reikia atspėti. o gal aš tiesiog išlepintas javos ir man sunku susipažinti su kodu, kai jame iškvietimai vyksta pagal refleksiją. dabar jau po visko netyčia aptikau kažkokios drupal taikytojos straipsnį, kuriame ji skundžiasi, kaip sunku kiekvienai svetainei pritaikyti sistemos generuojamą html, todėl jos išvada, su kuria aš negaliu sutikti, – adaptuokime tik tiek, kiek leidžia css. metus tinkino drupalą ir nutarė: šiknon pritaikymą – žaiskime su css. čia klausimas pamąstymui.
antras pretendentas buvo ExpressionEngine. tikėjausi, kad jis parašytas su gerai minimu CodeIgniter, kurį gamina ta pati firma. vėl gi, norėjau ne tik pasidaryti naują blogą, bet ir pasimokyti naudingų dalykų. deja, expression engine branduolys tik panašus, bet nėra codeigniter. tai pasikeis antrame ee, bet šio dar nėra net beta versijos. gal verta palaukti?
jau seniau atmečiau įdėją migruoti į naujausią movabletype arba išmokti django ar ror. tiek iš tingėjimo, tiek dėl hostinimo sunkumų.
ir štai aš grįžau į pradinį tašką prie standartinio defaultinio pasirinkimo: wordpress. pusės interneto darbinis arkliukas. nuo senų dienų manyje kirba kažkoks nepasitikėjimas šita sistema. paskutinių versijų admin panelė tikrai viliojanti, bet ar lengva pasidaryti savo temą? lyg ir paprasta, bet procesas man nepatiko. tas klasių, funkcijų ir globalių kintamųjų kratinys neįkvepia. kitą kartą atsinaujindamas tikriausiai imsiu readymade temą ir nustosiu jaudintis tais asmeninio įvaizdžio klausimais.
gal kas nori atspėti, dėl kurios html dalies man teko pakrapšyti wordpress vidurius ir dabar nebegalėsiu, jų neprarasdamas, susidiegti wordpress atnaujinimų?
heh, kur tamsta aptikau per google readeri:
http://www.dehora.net/journal/2008/07/13/fps/
jo, tas man buvo keistas paminėjimas ;]
pkmk tmblr
iškarpos iš interneto. sukauptos per tumblr.com servisą. nereguliariai ir neįpareigojančiai.
Are you up for a thought experiment? What if we chose to regard the 2,973 innocents killed in the atrocities of 9/11 not as victims but as democratic martyrs, “sacrifices on the altar of freedom”? In other words, what if we decided that a certain baseline vulnerability to terrorism is part of the price of the American idea? And, thus, that ours is a generation of Americans called to make great sacrifices in order to preserve our democratic way of life—sacrifices not just of our soldiers and money but of our personal safety and comfort?
In still other words, what if we chose to accept the fact that every few years, despite all reasonable precautions, some hundreds or thousands of us may die in the sort of ghastly terrorist attack that a democratic republic cannot 100-percent protect itself from without subverting the very principles that make it worth protecting?
David Foster Wallace (via southpol)
The story goes that a man was upset that his neighbor kids would always play on his lawn and damage it. So he decided to pay each child to play on his lawn. The surprised kids gladly accepted. After a few days the man told them that he could only afford to pay them half of the initial rate. The kids accepted this reduced rate but were less then enthusiastic. After a few more days the man cut his pay to almost nothing and the children were so upset that they left, vowing never to play on his lawn again unless he increased their pay. Problem solved.
Why pay for performance does not work and may impair patient care
Fascinating. As you dive deeper and deeper into what makes a good doctor, it starts looking like we’ll never know. However, I do believe that deinstitutionalizing medicine and bringing back the concept of the neighborhood doctor would do wonders in making people “feel” like they’ve got a good doctor. It’s just a hunch, but I believe in the therapeutic power of good relationships.
The vast majority of doctors are average and above. We should really be worrying about making the bottom rung doctors average doctors.
(via jayparkinsonmd)
Nina Simone - I Put A Spell On You (MiMOSA Remix)
There’s never been anything like what Ron Howard and Akiva Goldsman are proposing for their adaptation of Stephen King’s Dark Tower: a television show that crosses over with three movies, using the same cast for both. Can this even work?
Ron Howard and Akiva Goldsman’s Dark Tower adaptation: a totally insane mix of TV and movies
That sounds badass. Although I’m not a huge Dark Tower fan, I’d certainly be interested in this kind of project.
(via kukkurovaca)
Psy’Aviah - Sweet Hard Revenge (Dead Errant Soul Remix)
from album Eclectric
(i’m certain i have uploaded this song before, but i cannot find it on my tumblr, so it must be my memory making up lies)
But how did, for example, Linux make its way to China? The story that should be told more often is that Helsinki University’s doctoral student Dr. Gong Min upon returning to China in 1996 had 20 diskettes in his luggage containing that moment’s version of Linux. Shortly after that first Linux distro (collection of software) was available in China.
How Linux Got To China And The Nordic Open Source Miracle - ArcticStartup
New Amazon EC2 Micro Instances - New, Low Cost Option for Low Throughput Applications
currently reserved instance of t1.micro for 1 year costs 54$. i don’t know the performance characteristics of t1.micro, but this could be cheaper/better than shared hosting for some problems.
Chinese Playing Cards Factory (via maurikw)
“Damn humans stealing robot’s jobs.”
Tomas Markauskas 2008.07.27 13:13
Mane kartais irgi aplanko mintys apie migraciją ant wordpresso, tačiau kolkas lyg ir gerai veikia ir rūpesčių per didelių neturiu su savo varikliuku…
O ką tau teko viduriuose krapštyti nelabai galiu įžvelgti… Viskas atrodo daugmaž pusė bėdos lengvai pasiekiama…