būsiu veiklūnas
kadangi jau keletą metų niekur nebesimokau, nutariau išplėsti savo akiratį ir, paskatintas kolegų, užsirašiau į saulėtekio verslumo mokyklą. aprašyme jie naudoja labai negražų žodį – “anterpreneris”, manau, kad lietuviškai skambėtų – “veiklūnas”. pirmąją paskaitą pradėjo modestas gelbūda. tikėjausi daugiau nuoseklumo ir struktūros: per keturias susitikimo valandas jis taip ir nespėjo perbėgti per visas savo skaidres, bet todėl, kad turėjo labai daug ką pasakyti. neišgirdau nieko, su kuo norėčiau nesutikti, todėl tikiuosi, kad ateinančios paskaitos bus visai įdomios.
nesu tikras, ko aš iš tikro tikiuosi iš šių paskaitų, nes savo verslo artimiausiu metu pradėti tikrai neketinu. tikriausiai daugiau norėčiau sužinoti apie įmonės finansų valdymą, nes iki šiol man tai yra juodas miškas. aš aišku tuo neužsiimu, bet kartais norisi suprasti sprendimų priežastis arba žinoti galimybių ribas.
registracijos anketoje užpildžiau verslo įdėją apie nesudėtingą web paslaugą naujų albumų ar knygų priminimui. jei kada užspragėsiu atsigauti nuo enterprisey sprendimų, galima bus laisvu laiku apsiimti. tačiau, besėdėdamas auditorijoje, suvokiau, kad nebereikia man ieškoti jokių beprotiškų minusinio pelno įdėjų. reikia tiesiog susiimti ir kibti prie tos pačios įdėjos, kuri mane jau buvo nubloškusi į bostoną ir indiją: biometrinis balso raktas. mes turim net veikiančią demo versiją, bet iki produkto dar labai toli. spėkit, nuo ko veiklūnas pradeda savo biznį informacinėje visuomenėje: vakar nusipirkau dotcom adresą, kas buvo visai nepaprasta užkimštoje voice identification rinkoje ;]
kursuose susitikau keletą draugų ir pažįstamų. taip pat, susipažinau (dar kartą) su lina, kurios blogą kaip tik susigūglinau prieš eidamas į paskaitą. matau, kad ji jau paspostino savo įspūdžius, kol aš tampiausi šį įrašą kompiuteryje be interneto.
pkmk tmblr
iškarpos iš interneto. sukauptos per tumblr.com servisą. nereguliariai ir neįpareigojančiai.
(via mid)
In technology, once you have bad programmers, you’re doomed. I can’t think of an instance where a company has sunk into technical mediocrity and recovered. Good programmers want to work with other good programmers. So once the quality of programmers at your company starts to drop, you enter a death spiral from which there is no recovery
What Happened to Yahoo (via bijan)
The fight is won or lost far away from witnesses—behind the lines, in the gym, and out there on the road, long before I dance under those lights.
Muhammad Ali (via kareem)
Convince a hundred monkeys to leave their typewriters and abandon their efforts to write Shakespeare and give them a lomo-lca and you’ll eventually get the gallery of the lomo site.
DarkDaze gets to the party disappointingly late - “Don’t Think Just Shoot” -or why “All that…
This is a dog dancing the merengue, you’re welcome.
Trent Reznor & Atticus Ross – Hand Covers Bruise (no piano)
The first song from Trent Reznor’s Social Network Score.
Yup, that’s dark.
Photo Series of the Day: “Inside Mad Men” — Rolling Stone magazine goes behind the scenes.
[rollingstone.]
Yes, yes, and yes. This is wonderful.
At the end of Glass Jars, I take the glass jar from the Mohlers’ porch—and what I didn’t mention in the video is, I also took two college yearbooks. I mean, I stole them. It’s a criminal act. I always laugh, because there are these books on Zen photography at Barnes & Noble. I think photography is the most anti-Zen activity. It’s all about stopping time, possessing things, holding onto them. And you know, if my goal was to be a healthy person, photography would not be the thing. I have this joke about becoming a binoculographer: you go around and look at the world without photographing. That would be a spiritually healthy way of taking things in. But this wanting to possess it is not so healthy.
Visual Arts » Dismantling My Career: A Conversation with Alec Soth (via lapuravidagallery)
septyni 2008.04.08 21:22
mhm, mhm, tą verslo idėją būtinai turėsi pats įgyvendint :))