ką paryškint, ką paspaust
pernai panašiu metu buvau užsirašęs į fotografijos abc kursus, šiemet užsirašiau į juostinės fotografijos kursus. pernai tapau diplomuotu fotografu, o šįvakar, po paskutinio šių kursų užsiėmimo, tapau profesionaliu fotolaborantu! galiu paryškint bet kokią juostą, galiu išspausti bet kokią fotkę!
galima visko mokytis pačiam iš interneto ir knygų, paverčiant vonią eksperimentų poligonu, bet niekas nepakeis patyrusio meistro patarimų. kartu įmerkus pirštus į ryškalą paaiškėja, kurie proceso žingsniai yra iš tikro svarbūs, o į kuriuos galima žiūrėti atsainiau. padrąsintas pirmos išryškintos juostos kursuose, grįžęs namo išsiryškinau dar kelias juosteles. psichologinis barjeras įveiktas.
atvirosios fotografijos dirbtuvės yra atviros ne tik lankantiems kursus, bet ir visiems norintiems. namuose neturiu galimybės atsispausti fotkės iš plačios juostos, todėl ruošiuosi ten apsilankyti, kai tik nušausiu popieriaus vertų kadrų.
fotkių virykla
jau nuo rudens labai knietėjo išbandyti nuotraukų gamybą su didintuvu ir chemija, nes iki šiol nesu niekad su tuo susidūręs. nei pats dariau, nei mačiau, kaip tai daroma. todėl aptikęs skelbimuose nebrangų didintuvą nedvejodamas nusipirkau. pasidėjau į spintą ir stradalinau, kaip susirasti voneles, pincetus, raudoną lempą ir taimerį.
šią savaitę nutariau išmėginti low-tech sprendimus – nuėjau į senukus ir už 30 lt prisipirkau visokio šlamšto: tris indelius maistui, 1w tūliko lempelę, raudoną papkę, matavimo ąsotėlį ir prailgintuvą (maniškiai visi su raudona lempele). chemija su popieriumi kainavo daugiau, nei visa mano technika kartu sudėjus ;[
vieną vakarą praleidau vien tik knebinėdamas didintuvą, kol supratau, kaip ten viskas veikia. šiandien, jau po visko, aptikau, kad dėžėje buvo pridėtas manualas, bet kažkokiu specifiniu rusišku žargonu visos detalės aprašytos - beveik nieko nesupratau ;]
pirmos trys nuotraukos išėjo visai juodos, kol supratau, kad reik užsidaryt diafragmą, susimažint išlaikymą ir įsidėti filtrą. o tada, lo-and-behold, išlindo kelios visai neblogos fotkės. taip ir nepavyko susidraugauti su rėmeliu, nes tikriausiai jis gaidiškas – dėk nedėjęs, vistiek fotkė bus kreiva.
vietoj didintuvo taimerio naudojau savo biologinį laikrodį, o ryškinimo ir fiksažo taimeriui naudojau ifoną su išjungtu ekrano pašvietimu. pincetus pakeičiau kinietiškomis valgymo lazdelėmis. seniems foto vilkams viskas čia juokas, bet aš jaučiuosi kaip koks makgaiveris ;]
procesas įdomus. jei turit galimybių, tai būtinai pabandykit. nežinau, ar daug aš tų fotkių išvirsiu, bet kol nepasibaigs popierius arba chemija, tai dar pabandysiu ;]
ateities verslo slidės
nors sau ne kartą sakiau, kad daugiau nesutikčiau savo noru apsiimti viešo šnekėjimo, bet eilinį kart suklupau ir sutikau perskaityti pranešimą konferencijoje ateities verslas 2010. tema buvo gana laisva, o auditorija labai neaiški, tai pasirinkau papasakoti apie cloud computing buzzwordą. šiuo metu aktyviai naudoju amazon web services paslaugas, todėl šiek tiek gaudausi šioje temoje. visada yra geriau pasakoti apie dalykus, kuriuos nors truputį išmanai ;]
kadangi supainiojau konferencijos datą, tai ruoštis pradėjau nestudentiškai anksti, nepaisant to, gerų skaidrių nepasigaminau, bet jei yra norinčių, jas galite atsisiųsti. ruošiausi kalbėti, todėl skaidrės skystokos. bet prieš mane šnekėjusio profesoriaus skaidrės buvo užpildytos su kaupu, todėl per mus abu gavosi pakankamai pauerpointo turinio ;]
užvedimo savaitgalis
savaitgalį pusiau sudalyvavau startup weekend vilnius. pusiau todėl, kad šeštadienį sugebėjau persišaldyti ir visą sekmadienį praleidau namie, užvertęs kanopėles. man renginys labai patiko, bet jau matau, kad jis susilaukia ganėtinai prieštaringų įvertinimų. daugiausiai dėl to, kad žmonės atėjo su labai skirtingais lūkesčiai ir nusiteikimais.
aš atėjau pasisocializuoti ir apturėti gerą laiką, todėl viskuo likau patenkintas. tie, kas atėjo pasidaryti naujo biznio ar gauti nemokamų developerių, turėjo šiek tiek nusileisti ant žemės. o tie, kas į reikalą pažiūrėjo itin rimtai, tai turėjo būti priblokšti ;] mane vienu metu buvo apėmęs deja vu, nes veiksmas šiek tiek priminė saulėtekio verslumo mokyklą, bet tai tik tematinis panašumas.
dabar jau laukiu kito karto, nors neįsivaizduoju, kaip atrodys renginio dinamika, jei visiems dalyviams teks susimokėti už bilietą. nežinau ar leidžia taisyklės, bet manau, kad pradėt pitchinti galima dar prieš renginį: pasiskelbti draugų rate, pradėti rinkti komandą. jei yra noras užsiimti įgyvendinimu, tai reik pasiruošti darbo priemones.
ašubys! atidunda loginas
šiemet ir vėl turiu prievolę jus visus pakviesti apsilankyti login konferencijoje. peržiūrėjęs programą matau, kad keliais momentais bus sunku pasirinkti įdomiausią veiksmą iš trijų galimų, bet svarbiausias mano šių metų tikslas – neužmigti pirmoje eilėje ;]
mano tėtis infobaltą vadino kompiuteristų mišiomis, tai loginą galima pavadinti internautų mišiomis. nesvarbu, kas ten vyksta ir ar tai yra aktualu, bet sudalyvauti einame dėl žmonių. o susitikus su žmonėmis reikia išgerti alaus, todėl, paskatintas scorps ir užimdamas atsakingas ambasadoriaus pareigas, pasirūpinau pre-afterparty organizavimu. jeigu jūs nesate iš vakarėlių liūtų kartos, kuriems į tūsą ateiti iki dvylikos yra laža, tai užsakiau stalelį alaus namuose 18:30 – kaip ir įprasta geriantiems po darbo iki paskutinio autobuso ;]
nepametęs neieškok
labai laiku pakliuvo po ranka Peter Morville, Jeffery Callender – Search Patterns knyga. norėjau susipažinti, kaip daromi paieškos puslapiai ir kokios dabar yra tendencijos. tikėjausi ir šiek tiek techninės analizės: kaip ta paieška įgyvendinama ir kaip tai atsiliepia interfeisams. knygelė plona, parašyta stambiu tekstu ir pilna iliustracijų, todėl čia vos kelių valandų skaitalas. jei nors kiek domina šita sritis, tai galima greit susipažinti.
visos iki tol mano skaitytos oreilio knygos buvo labai techninės, todėl šita pasirodė vos ne kaip filosofijos pradžiamokslis, nes joje daugybė pamąstymų ir nuomonių, o techninės informacijos beveik nulis. pagrindinė knygos vertė, kaip ir daugelio kitų “patterns” knygų, – suteikti pavadinimai daugeliui paieškoje naudojamų interfeiso triukų. man labiausiai patiko terminas “pogosticking” – kai paieškos rezultatų sąrašas yra neinformatyvus ir lankytojas atidarinėja kiekvieną grąžintą rezultatą.
broadcast – broadcrap
mano ir olimpiados transliuotojų skonis sporto šakoms labai nesutampa. jau vimdo nuo tų visų cross country šliuožikų ir biatlono, nes mane labiausiai domina alpine skiing ir snowboarding rungtys, o prasiblaškymui – curlingas. vakar naktį vyko vienas įdomesnių olimpiados renginių – vyrų snowboarding halfpipe, bet, prieš užmigdamas, sugebėjau pažiūrėti tik kvalifikacinius važiavimus. nuo pat ryto pilnas internetas straipsnių apie įspūdingą shaun white pergalę. iki vakaro atsirado ir vienas kitas filmukas su pergalingu važiavimu, bet galimybės pasižiūrėti visą finalą aš neradau. galbūt vėliau kas nors įdės į torrentus varganą nbc įrašą, bet tokios raw transliacijos, kokia pasiekiama per european broadcasting union puslapį net nesitikiu niekur gauti. šiąnakt moterų halfpipe finalas irgi vyko miego metu, tad jo pamatyti tikriausiai neteks.
wtf? aš net sutikčiau sumokėti kelis litus, kad tik turėčiau progą pažiūrėti tuos įrašus sau patogiu laiku. net neparsisiųsti, o tik pasistreaminti. kodėl niekas nenori mano pinigų? visos kliūtys tik vadovų galvose. o dabar aš esu piratas.
gėrimo džiaugsmas
barbara holland – the joy of drinking yra geriausia mano kada nors skaityta knyga apie alkogolį. didžiausiam skaitymo malonumui reikėtų turėti patogų fotelį ir ramiais vakarais versti puslapį po puslapio, būtinai su gėrimu rankoje. aišku knyga trumpa ir greit skaitosi, todėl užteks vos keliems vakarams arba valandoms.
tai trumpa ir nuotaikinga alkoholinių gėrimų visuomenėje istorija iš gėrimų entuziasto požiūrio taško. šiais laikais alkoholis labai stigmatizuotas, bet taip nutiko tik paskutiniais šimtmečiais. įdomi autorės teorija, kad labiausiai gėrimams koją pakišo automobilis. iki tol lėbautojus namo gabendavo arkliukai, kurie blogiausiu atveju nerasdavo namų, o su automobilio atsiradimu kiekvienas, sėdęs prie vairo po taurelės, yra potencialus žudikas. netikėtas pastebėjimas knygoje – žodis “pagirios” anglų kalboje atsirado tik XX amžiuje.
nežinau, ar knyga būtų nuotaikinga žmonėms, kurie iš arčiau susidūrė su alkoholizmu, bet vis tiek rekomenduoju ;]
marketingo viceprezidentas
galbūt kadaise rašiau, kad mano tėvukas yra sukūręs inovatyvų žmogaus atpažinimo pagal balsą metodą. vieną iš algoritmo variacijų pasauliui bando parduoti partneriai amerikoje, bet jau gerus tris metus jiems visiškai nesiseka. pats žmogaus atpažinimas nėra galutinis produktas, todėl reikia sugalvoti įvairių jo pritaikymo būdų. pernai tėvas kartu su bendradarbiu išgrynino vieną idėją ir pagamino galutinį produktą: šifravimo programą VoiceCipher. niekas iš mūsų nėra susidūrę su programų pardavimu internete, bet pasisiūliau padėti ir pasiskyriau marketingo viceprezidentu ;]
aprašysiu, ką nuveikiau, gal kam bus įdomu arba turėsit gerų patarimų. pirmiausia per šventes sukurpiau puslapį ir patalpinau programą tinkle. voicelatch.com domeną pirkau jau senokai, būtent tėvo projektams, ilgai vargau, kol sugalvojau unikalų pavadinimą, kuris būtų į temą ir neužimtas google indekse. atsiradimas internete neapsiėjo be kuriozų – šiek tiek anksčiau vienas pažįstamas buvo pasisiūlęs įdėti programą į savo puslapį ir pamėginti pardavinėti. įvyko kažkoks nesusikalbėjimas, nes jis neturėjo jokio puslapio, o užregistravo voicecipher.com ir nieko mums nepranešė ;] dar nežinau, kaip išspręsime šitą klausimą.
svarbiausias mygtukas pardavinėjant yra “buy now”. daug neieškojau, bet pasitikėjau tudumo autoriaus pasirinkimu – tarnyba FastSpring, kuri padeda daryti įvairias parduotuves internete. jie turi specialias priemones programų licencijų pardavimui. nėra jokio startinio mokesčio, nes jie ima procentus nuo pardavimų.
kitas paprastas žingsnis – programos užregistravimas įvairiuose programų kataloguose. ganėtinai keistas, bet standartizuotas pasaulis. kadaise programų gamintojai susitarė dėl standartinio programos aprašymo failo PAD. jį reikia patalpinti savo svetainėje ir tiesiog visiems pranešti šio failo adresą. radau katalogų sąrašą, surikiuotą pagal jų PageRank, užregistravau į pirmą keturiasdešimtuką. prastesnės kokybės katalogai programą į savo puslapius įtraukia nedelsiant. dažniausiai net duoda 5 žvaigždučių įvertinimą, kad tik savo puslapyje įsidėtum nuorodą į juos. kiti žada duoti penkias žvaigždutes, jei įsidėsi nuorodą į juos. nors truputį rimtesniuose kataloguose tikrinimas užtrunka ilgiau. dažniausiai siūlo susimokėti pinigus už greitesnį įtraukimą į katalogą. didžioji dauguma tiesiog nukopijuoja tai, ką randa PAD faile. bet, pavyzdžiui, softpedia padarė savo screenshotus ir šiek tiek patvarkė aprašymus. dar laukiu kol būsime įtraukti arba atmesti snapfiles.com, nes pagal compete.com, tai vienas labiausiai lankomų programų katalogų. tucows.com po kelių savaičių nuo registracijos vis dar esu 2781 iš 3004 patvirtinimo eilėje. aišku, už pinigus jie pastumtų mus šiek tiek aukščiau ;] download.com neleido registruotis, nes programos puslapis padarytas ant wordpress, o jie atsisako registruoti blogus. wtf? egzistuoja daugybė tarnybų, kurios už pinigus suregistruotų tavo PAD failą į šimtus ar net tūkstančius katalogų. išbandžiau tik nemokamą avangate pasiūlymą. nemanau, kad yra daug vertės atsirasti daugybėje abejotinos kokybės programų katalogų.
nežinau, džiaugtis ar verkti, bet šiandien internete jau pasirodė nulaužta mūsų programos versija. didelės apsaugos ir nebuvo, bet nesitikėjau, kad piratai dirba be švenčių ir taip operatyviai ;]
dabar dar ruošiuosi paieškoti tinkamos temos blogų, kurie sutiktų parašyti review arba paminėjimą apie mūsų programą. nesiruošiu už tai mokėti pinigų. galbūt galima padovanoti vieną kopiją nemokamai. didelių vilčių sulaukti daug pardavimų irgi neturiu, nes produktas labai jau specifinis: orientuotas į paranojikus, bet nežinia, ar pakankamai juos įtikinantis ;] dėl galimo vos vieno kito pardavimo nesinori mušti kainos. ties tuom ir pasibaigia mano marketingo idėjos…
tokie vat marketingo viceprezidento pasigodojimai ;]
kinietiškas niekutis – karšto bato spirito lygis
nuo tada, kai nusipirkau tris kojas, vis pafotkinu vakarais (naktimis). jei pažiūrit į mano flickerį, tai jau turėjot pastebėti. kad ir kaip derinau, bet trikojis šiek tiek trumpokas, tai susikuprinus per tamsų ieškiklį žiūrėti, ar tiesus naktinis horizontas, yra belenkoks pita (šiknaskaudis). mačiau jau senai jebėjuje prie kinietiškų bezdelūškių tokius žaislinius gulsčiukus, bet buvau nusiteikęs skeptiškai. o dabar noriu pasakyti abejojantiems – šitas niekutis tikrai vertas tų dviejų svarų. nusipirkau ir jau išbandžiau – neteko tiesinti nė vienos nuotraukos, tik prieš tai kontroliuojamose sąlygose reikia patikrinti, kur tiksliai turi stovėti burbuliukas, nes maniškiame tai jis turi bazuotis šiek tiek kairiau ;] mačiau, kad yra variantai su trimis burbuliukais, bet realiai tai man užtektų ir vieno. antram dar sugalvoju pritaikymą, bet trečiam jau trūksta fantazijos.
pkmk tmblr
iškarpos iš interneto. sukauptos per tumblr.com servisą. nereguliariai ir neįpareigojančiai.
(via mid)
In technology, once you have bad programmers, you’re doomed. I can’t think of an instance where a company has sunk into technical mediocrity and recovered. Good programmers want to work with other good programmers. So once the quality of programmers at your company starts to drop, you enter a death spiral from which there is no recovery
What Happened to Yahoo (via bijan)
The fight is won or lost far away from witnesses—behind the lines, in the gym, and out there on the road, long before I dance under those lights.
Muhammad Ali (via kareem)
Convince a hundred monkeys to leave their typewriters and abandon their efforts to write Shakespeare and give them a lomo-lca and you’ll eventually get the gallery of the lomo site.
DarkDaze gets to the party disappointingly late - “Don’t Think Just Shoot” -or why “All that…
This is a dog dancing the merengue, you’re welcome.
Trent Reznor & Atticus Ross – Hand Covers Bruise (no piano)
The first song from Trent Reznor’s Social Network Score.
Yup, that’s dark.
Photo Series of the Day: “Inside Mad Men” — Rolling Stone magazine goes behind the scenes.
[rollingstone.]
Yes, yes, and yes. This is wonderful.
At the end of Glass Jars, I take the glass jar from the Mohlers’ porch—and what I didn’t mention in the video is, I also took two college yearbooks. I mean, I stole them. It’s a criminal act. I always laugh, because there are these books on Zen photography at Barnes & Noble. I think photography is the most anti-Zen activity. It’s all about stopping time, possessing things, holding onto them. And you know, if my goal was to be a healthy person, photography would not be the thing. I have this joke about becoming a binoculographer: you go around and look at the world without photographing. That would be a spiritually healthy way of taking things in. But this wanting to possess it is not so healthy.
Visual Arts » Dismantling My Career: A Conversation with Alec Soth (via lapuravidagallery)
